THE SACRAL SPHERE IN PAWEŁ ŁUKASZEWSKI’S RELIGIOUS MUSIC

Santrauka

Pawełas Łukaszewskis (gimė 1968 m.) – vienas įdomiausių religinės muzikos kūrėjų Lenkijoje. Jo darbai skatina augantį domėjimąsi ne tik Lenkijoje, bet ir užsienyje. Lukaszewskio pasaulėžiūra, nors ir suformuota įvairiapusės gyvenimo patirties, ryškiai sietina su krikščioniškomis ištakomis. Kompozitorius yra vedinas religijos ir katalikų tikėjimo tarsi kelrodžiu švyturiu visose savo kūrybos raiškose. Kūrėjas dažnai pabrėžia, jog jis kontempliuoja muzikinės raiškos gylį ir kokiu būdu ji atskleidžia sakralumą. Kompozitoriaus skaralumo kategorijos interpretacija kyla iš dviejų pagrindinių šaltinių: bažnyčios mokymų ir Lenkijos muzikologo, Bohdano Pociejaus, idėjų. Mokslininko nuomone, sakralumas muzikoje skleidžiasi jos substancijoje, o muzikinė materija gali būti suvokiama kaip sakralumo „laidininkė”. Lukaszewskio nuostata dėl muzikos, kaip priemonės, „prakertančios” duris į kitas realijas, panaši į muzikologo poziciją. Jis pripažįsta: „...stengiuosi surasti tokius garsus, ritmines raiškas ir harmonijas, kurias, maišant tinkamomis proporcijomis kaip alchemiko laboratorijoje gimsta rezultatas, kurį sunku įvardinti žodžiu.“ Straipsnyje kreipiamas dėmesys į tas kompozitoriaus strategijas (dažnai susijusias su muzikinio reprezentavimo fenomenu), kurios akustiniu būdu vizualizuoja sakralinę sritį ir taip sudaro galimybę išgyventi religinę patirtį bei priartina prie Misterijos pajautimo. Tačiau reikėtų pabrėžti, kad kompozitoriaus technika, nors ir svarbi, nėra pati savaime kūrybos tikslas, ji atlieka tarpininkės vaidmenį atskleisdama aukščiausiąsias super- estetines vertybes (Lenkijos filosofo, Vladislovo Stróżevskio terminas). Lukaszewskis dažnai pabrėžia, kad sakralumas randasi ten, kur baigiasi kasdieniškas triūsas.