BIBLINĖS PASAULIO SUTVĖRIMO IR ŽMOGAUS NUOPOLIO ISTORIJOS MUZIKOJE – KELETAS DARBŲ, DAUG PASTABĖJIMŲ
plugins.themes.bootstrap3.article.main67410ece8aa34
Santrauka
Biblijos istorijos apie pasaulio ir žmogaus sutvėrimą, apie Adomo ir Ievos lemtį – jų meilę, nuopolį, ištrėmimą iš Edeno sodų ir pasekmes – ištisus šimtmečius liko įkvėpimo šaltiniu filosofams, rašytojams, tapytojams ir kompozitoriams, kurie savo tekstuose ir meno kūriniuose pateikdavo įvairių istorijų interpretacijų. Vieną žymiausių žmogaus kilmės istorijų, įrašytų į Šv. Rašto Genezės knygą, formuojančią judeo-krikščionišką tradiciją, interpretacijų randame anglų poeto Johno Miltono epinėje poemoje „Prarastasis rojus”. Esminė jos tema – pirmųjų žmonių nuodėmė. Tačiau be pačios Adomo ir Ievos istorijos poemoje aprašoma, kas vyko iki ir po to, kai atsirado pirmasis žmogus; tai – pasaulio tvėrimo vaizdai ir pasaulio vizija įvykus žmonijos nuopoliui – Kaino nuodėmė, maras, karas ir tvanas, Abraomo istorija bei Jėzaus Kristaus gyvenimas, mirtis ir prisikėlimas. Siužetų gausa bei puritoniškosios poetinės kalbos grožis įkvėpė daugelį kompozitorių, siekiančių praturtinti semantinius sluoksnius savo sugestyvinėmis muzikinėmis interpretacijomis. Pateiktame tekste trumpai žvilgtelima į biblinę žmogaus istoriją iš anglų rašytojo perspektyvos, kuri vėliau įkvėpė daug kompozitorių: nuo Johno Christopherio Smitho iki Galliardo, Haydno, Rubinsteino ir Krzystofo Pendereckio. Taip pat siekiama naujai interpretuoti Kagelio, Stockhauseno ir Nowako kūrinius.
plugins.themes.bootstrap3.article.details67410ece8e2ba
Skyrius
Mokslo straipsnis