SACRALITY IN THE CONCEPT OF BALTIC IDENTITY

Santrauka

Sakralumo idėja yra universali tiek muzikoje, tiek vizualioje erdvėje kaip šviesos tamsoje idėja, kuri itin tampriai susijusi su baltiškosios tapatybės formavimusi. Esminis veiksnys čia yra kova su tamsa, pasipriešinimas pasąmonės gelmėse ir taip gimstantis iš praeities archetipo impulsas, inicijuojantis proveržį į šviesą ir kitą erdvę, arba į laisvę, transcendenciją ir gyvybės cirkuliaciją, klestėjimą. Muzikos formos atveju tai pavadinama procesualiąja dramaturgija. Tai yra minimalizmo transformacija pagal baltiškąjį konceptą. Čia veikia procesualumas – žingsnio, procesijos, piligrimų šventėjimų kelio provaizdis, įsišaknijęs ir į daugelį šiuolaikinės Baltijos kompozitorių vargonų muzikos kūrinių: B. Kutavičius „Ad patres“, A. Pärt „Trivium“, I. Zemzaris „Lauks. Mandala“, T. Makačinas „Malda už Lietuvą“, G. Kuprevičius „Borobudur“, A. Kalejs „Via dolorosa“, J. Tamulionis „ Malda“, G. Sakalauskas „Campi lugentes“ ir kt. Šis archetipinis piligrimų šventėjimų kelio įvaizdis yra tarsi Baltijos tapatybės dramaturgijos muzikoje kodas, suteikiantis jai išsivadavimo iš tamsos, erdvės galios impulsų dimensiją.