THEURGIC AND PROMETHEAN ASPECTS OF ALEXANDER CHAYANOV’S THE JOURNEY OF MY BROTHER ALEXEI TO THE LAND OF PEASANT UTOPIA

Santrauka

Garsaus ekonomisto Aleksandro Chayanovo utopinis romanas „Mano brolio Aleksejaus kelionė į valstietiškos Utopijos šalį“ atskleidžia XX a. pradžios teurgines ir humanistines idėjas. Valstietiškoje Utopijoje plačiai taikomos eugenikos nuostatos, atliekama dirbtinė atranka ir taip vadinama „nepavykusio gyvenimo terapija“, kai valstybė stengiasi užkirsti kelią „talentų švaistymui“. Evangeliškoji talento parabolė įgauna hiperbolizuotą interpretaciją: siekiant tobulai išgryninti asmens talentus ir gebėjimus, iš jo atimama laisva valia. Babelio bokšto simbolis atsiranda tekste tarsi nuoroda į panašaus turinio vyresniojo Peterio Brueghelio paveikslų scenas ir perspėja apie pavojus, glūdinčius humanistinėse, lygiateisiškumą su Dievu skelbiančiose idėjose.