TINKAMOS AKADEMINĖS (MOKSLINĖS) AUTORYSTĖS UŽTIKRINIMO IR PPREVENCIJOS BEI KONTROLĖS PRIEMONĖS IR PRAKTIKOS LIETUVOS MOKSLO BENDRUOMENĖJE. AUTORIŲ SĄRAŠO SUDARYMO ATVEJIS

Santrauka

Tinkamos akademinės (mokslinės) autorystės (čia – mokslinio straipsnio autorių sąrašo sudarymo) užtikrinimo ir prevencijos bei kontrolės priemonių ir praktikų paieška vykdant LMT projektą AcadAu (2013-2015 m.) buvo atliekama pirmiausia siekiant nustatyti šios srities pažeidimų tipus, formas ir pagrindines nusižengti skatinančias priežastis bei gerosios praktikos pavyzdžius Lietuvos mokslo sistemoje ir, antra, siekiant ištirti pasaulyje taikomų priemonių ir praktikų tinkamumą / priimtinumą Lietuvos mokslo bendruomenei. Taigi pirmiausia buvo analizuojami šios bendruomenės apklausos bei interviu su Lietuvos mokslo žurnalų redaktorėmis ir redaktoriais duomenys; po to koncentruotasi į įvairių mokslo organizacijų skelbiamas procedūras ir praktikas, ekspertų nuomones ir pan. informaciją; galiausiai sugrįžta prie Lietuvoje surinktų duomenų ir informacijos analizės.
Šiame straipsnyje pristatoma dalis informacijos, fiksuotos šioje analitinėje struktūroje – koncentruojamasi į netinkamas autorių sąrašo sudarymo praktikas: tai, kaip apklausoje dalyvavę Lietuvos mokslo bendruomenės narės ir nariai suvokia tokių praktikų išdavų stiprumą bei vertina priemones, kurios galėtų potencialiai mažinti tokių praktikų pasireiškimo mastus (regresinė analizė). Statistinės analizės rezultatai leidžia konstatuoti, kad tinkamų autorystės praktikų apibrėžimas ir sankcijų už netinkamas autorystės praktikas nustatymas – tai dvi, tikėtina, veiksmingiausios priemonės siekiant užtikrinti, kad mokslinių straipsnių autorių sąrašas būtų sudaromas tinkamai (t. y. įtraukiant į sąrašą visus įnešusius reikiamą indėlį ir neįtraukiant į jį tokio indėlio neįnešusių). Be to, panašu, kad skirtingais lygmenimis taikomos priemonės gali veikti skirtingai: jei svarbesniu laikomas individas ir jo būsena, praktikų apibrėžimus turi skleisti bendruomenė; jei svarbiau moksliniai rezultatai – apibrėžimus tikslinga fiksuoti nacionaliniu mastu. Tačiau sankcijų už netinkamas praktikas poveikis didžiausias organizacijos lygmenyje.