plugins.themes.bootstrap3.article.main6684fe3cb8b90

Keisha LaRaine Ingram

Santrauka

Jau dešimtmetis, kaip daugumas šalių žengia persitvarkymo keliu link žinių visuomenės. Atsižvelgiant į teigiamus pokyčius, kuriuos ši besiformuojanti visuomenė stimuliuoja politinėje, ekonominėje ir sociokultūrinėje globalios bendruomenės srityse, vis labiau ryškėja ir atotrūkis tarp technologiškai brandžių ir tradiciškai augančių šalių. Šiuo metu išaugusi ir sustiprėjusi globali talentų nutekėjimo tendencija, ypač technologiškai silpnesnėse šalyse, paveikė šių šalių konkurencingumo pajėgumus globalioje situacijoje. Talentų nutekėjimo sindromas tapo opiu iššūkiu Baltijos valstybėms, kur stebime masišką gabių profesionalų emigracijos reiškinį; tačiau nesiimama jokių strategijų įgyvendinant šios problemos sprendimus. Baltijos šalių vyriausybės pradėjo tautinio išskirtinumo formavimo kampaniją, siekdamos suformuoti savo valstybinį atpažįstamumą ir rinkodarinį išskirtinumą globaliu mastu. Tačiau šios rinkodarinės strategijos orientuotos veikiau į eksporto formavimą ir tiesioginių užsienio investicijų iš tarptautinių kompanijų-milžinų ir kitų privačių šaltinių pritraukimą. Tautinio išskirtinumo atsiradimas gali pagerinti globalią valstybės padėtį, iškelti jos įvaizdį ir sutvirtinti reputaciją, o tai traukia turistų srautus, kapitalo investicijas ir gabios darbios darbo jėgos pritraukimą. Tačiau, akivaizdu, kad Baltijos valstybėms reikalingos ir tokios iniciatyvos, kaip naujai orientuotas tautinio išskirtinumo formavimas siekiant ilgam išlaikyti savo regionuose gabius darbuotojus.

plugins.themes.bootstrap3.article.details6684fe3cbc2e2

Skyrius
Mokslo straipsnis