EDUCATIONAL TECHNOLOGY AND VALUE NEUTRALITY

Santrauka

Šiame straipsnyje iškėlėme tikslą apžvelgti plačias pastangas, dedamas valstybinių ir kitų suinteresuotųjų grupių į technologijų diegimą švietime, beveik nesusimąstant apie nepageidaujamas pasekmes. Tokia situacija – pavojinga, nes technologijos nėra vertybiškai neutralios. Siekiama paskatinti socialinį determinizmą, tikint, kad socialinės ir nacionalinės vertybės nulems švietimo technologijų (angl. edtech) diegimą. Pirmoje dalyje konceptualiai apžvelgiame švietimo technologijas. Darome prielaidą, jog visoms besivystančioms šalims būdingas siekis diegti švietimo technologijas, nes tikima, jog jose neužkoduotas vertybiškumas. Manome, jog „vertybinis neutralumas“ kyla iš technologijų filosofijos ir aprėpia tris technologijų neutralumo aspektus. Antroje dalyje vertybinis neutralumas apžvelgiamas šių trijų aspektų kryptimis. Aptariame edukacinnių technologijų vertybinį neutralumą ir trečioje dalyje įvertiname vertybinį technologijų sodrumą. Išryškinami ir plačiau aptariami du vertybiniai sodrumo aspektai. Ketvirtoje dalyje, remiantis pozytivistiniu metodu, pateikiami trys švietimo technologijų vertybinio sodrumo bruožai ir trumpai aprašomos rekomendacijos dėl edukacinių technologijų vertybiškumo valdymo.
Įrodome, jog edukacinės technologijos nėra vertybiškai neutralios, nes jų funkcijose yra moralinių vertinimų nuostatos. Vertybinis sodrumas jas apibūdina ne kaip moralinį subjektą, bet kaip moralinį objektą, stipriai nulemiantį žmogiškuosius veiksmus ir vertybes. Edukacinės technologijos gali skatinti nepageidautinus studentų veiksmus, jos gali lemti ir keisti švietimo ir nacionalines vertybes.
Šiame straipsnyje aptariami socialiniai pokyčiai, kuriuos galima stebėti empiriškai. Pateikiami pragmatiniai apibendrinimai ir rekomendacijos.