MATAVIMAS TO, KAS NEPAMATUOJAMA: REGISTRUOTO NUSIKALSTAMUMO IR VIKTIMO LOGINIŲ TYRIMŲ DUOMENŲ INTEGRAVIMO MODELIAI

Santrauka

Nusikalstamumas yra vienas iš svarbiausių kriminologinio pažinimo objektų. Svarbu yra žinoti, koks yra nusikalstamumo lygis, kaip jis kinta, kokia yra nusikalstamumo struktūra. Tai žinoti svarbu, kai mes vertiname nusikalstamumo žalą, skiriame išteklius nusikaltimų prevencijai, kai ieškome tinkamų jo prevencijos būdų, kai norime nustatyti, kokią įtaką turėjo mūsų poveikis nusikalstamumui. Tačiau kriminologai neturi įrankio, kuriuo galėtų tiksliai pamatuoti nusikalstamumą. Kartais jie negali net pasakyti, ar nusikalstamumo lygis didėja ar mažėja. Pavyzdžiui, kai registruoto nusikalstamumo statistika rodo nusikalstamumo lygio didėjimą, o viktimizacijos tyrimų (asmenų apklausų) duomenys rodo mažėjimą. Kriminologai supranta, kad nėra įmanoma tiksliai suskaičiuoti, kiek nusikaltimų buvo padaryta konkrečioje teritorijoje per konkretų laikotarpį. Visi skaičiavimo būdai yra netikslūs.
Kai kuriose šalyse nusikalstamumo analizė ir vertinimai yra daromi remiantis registruoto nusikalstamumo statistika. Tačiau įvairių tyrimų ir vertinimų duomenimis, nusikalstamų veikų lygis, apskaičiuotas remiantis viktimologinių apklausų rezultatais, yra kelis ar net keliasdešimt kartų didesnis už registruotų nusikalstamų veikų lygį. Specialistai sutaria, kad išvados apie nusikalstamumą, gautos nagrinėjant tik vieną
informacijos šaltinį, yra nepatikimos.
Kitose valstybėse (JAV, Jungtinėje Karalystėje ir kitose) nusikalstamumo analizei naudojami du pagrindiniai informacijos šaltiniai (du spinduliai) – registruoto nusikalstamumo statistika ir reguliariai atliekamų viktimologinių tyrimų duomenys. Šie du informacijos šaltiniai, kaip dvi tos pačios monetos pusės, parodo skirtingus to paties reiškinio – nusikalstamumo – aspektus, jie vienas kitą papildo. Nusikalstamumo registravimas ir jo viktimologiniai tyrimai – tai tartum du spinduliai, apšviečiantys nusikalstamumą iš skirtingų pusių, parodančių skirtingus jo aspektus. Abu spinduliai dažnai rodo iš esmės skirtingą nusikalstamumo vaizdą, tačiau nėra aišku, kuriuo spinduliu ir kokia apimtimi reiktų remtis vertinant nusikalstamų veikų lygį. Neaišku, kaip apjungti, integruoti šių dviejų spindulių informaciją ir tuo pagrindu gauti tikslesnį nusikalstamumo vaizdą. Registruoto nusikalstamumo statistikos ir viktimologinių tyrimų duomenų palyginimo ir panaudojimo įvairius aspektus nagrinėjo daug mokslininkų, tačiau nėra sukurtas šių duomenų integravimo (apjungimo) būdas (modelis), skirtas nusikalstamų veikų lygio ir jo kitimo vertinimui vienos valstybės teritorijoje, kompleksiškai panaudojant abu šiuos informacijos šaltinius (spindulius). Straipsnio tikslas – įvertinti registruoto nusikalstamumo statistikos ir viktimologinių tyrimų duomenų (dviejų spindulių) palyginimo ir kompleksinio panaudojimo galimybes, sukurti modelį jų integravimui. Išanalizavus ir palyginus 10 galimų paprastų integravimo metodų (modelių) sukurtas ir pritaikytas praktiškai nusikalstamumo lygio rodiklis RAS, labiausiai tinkamas registruoto nusikalstamumo statistikos ir viktimologinių tyrimų duomenų integravimui ir nusikalstamumo lygio palyginimui tos pačios valstybės teritorijoje. RAS rodiklis leidžia kokybiškai geriau įvertinti nusikalstamumo lygį, negu naudojant registruoto nusikalstamumo statistiką ar viktimologinių tyrimų duomenis atskirai.