Dėmenį bendr - turintys asmenų pavadinimai ir jų darybos ypatumai administracinėje kalboje

Santrauka

Straipsnyje analizuojami Lietuvos Respublikos teisės kodeksuose ir kodeksų komentaruose vartojami su dėmeniu bendr- sudaryti asmenų pavadinimai. Šių tekstų analizė leidžia daryti išvadą, kad tokį dėmenį turintys administracinės kalbos terminai yra sudaryti skirtingai ir ne visais atvejais jų daryba atitinka bendrinės kalbos žodžių darybos reikalavimus. Pavyzdžiui, terminai bendraturtis ir bendraskolis sudaryti taisyklingai, o bendrasavininkis ir bendravykdytojas turi bendrinės kalbos dūriniams nebūdingus antruosius dėmenis.
Darant sudurtinius asmenų pavadinimus, reikia laikytis bendrinės kalbos dūrinių darybos tradicijos, kuri rodo, kad sudurtinius žodžius lietuvių kalboje kur kas labiau įprasta daryti iš paprastųjų žodžių nei iš vedinių ar dūrinių. Net ir tais atvejais, kai pamatiniai dėmenys turi priesagas, daugeliu atvejų jų nelieka pasidarytame dūrinyje.
Taip pat svarbu, kad tam tikros srities kalboje vartojami dūriniai turėtų bendrinės kalbos dūriniams būdingas reikšmes. Daryba ir reikšmė yra glaudžiai tarpusavyje susiję dalykai, todėl vienu ar kitu darybos būdu sudarytas terminas turi būti vertinamas remiantis šiais kriterijais. Apeiti kodifikuotas kalbos normas galima tada, kai naudojantis esamais kalbos ištekliais nepavyksta sudaryti specialybės kalbai reikalingo termino.
Vertinant administracinius terminus bendrinės kalbos normos aspektu būtina skirti, kada jų darybos nukrypimai nuo bendrinės kalbos normų yra neišvengiama būtinybė, reikalinga vartojimo srities poreikiams patenkinti, o kada taisyklingos kalbos reikalavimų nesilaikymas yra elementari klaida. Tai reikalinga norint neįsileisti į administracinę kalbą nenorminės darybos žodžių.