Trečiosios universitetų misijos poveikis mokslo žinių sklaidai universitetinėse studijose

Santrauka

Straipsnyje aptariamas žinių ekonomikos plėtros poveikis universitetų veiklai, teigiant, kad produkto statuso suteikimas žinioms keičia universitetų veiklos sąlygas, reikšmina universitetų indėlį į ekonomikos augimą ir socialinę plėtrą. Kintančios veiklos sąlygos pirmiausiai skatina universitetus tapti žinių tinklo dalimi, inovacijų agentais, aktyvinti bendradarbiavimą su pramone. Universitetų verslumą, jų veiklos rezultatų pritaikomumą skatina ir mažėjančios jų veiklos finansavimo viešaisiais ištekliais galimybės, auganti konkurencija žinių sklaidos srityje. Visa tai pagrindžia idėją, kad universitetų veiklos kaita paskatino su tradicinėmis universitetų funkcijomis (mokslo tyrimais ir studijomis) susijusios mokslo žinių sklaidos pokyčius – tradicinę mokslo žinių sklaidą keičia, papildo mokslo rezultatų sklaidos per jų pritaikymą procesai. Mokslininkai, vertindami universitetuose vykstančius pokyčius, teigia besiformuojant trečiąją universitetų misiją.
Trečiosios universitetų misijos koncepcija grindžiama universitetų verslumu bei universitetų teikiamos praktinės naudos reikšminimu. Trečiosios universitetų misijos teorinė prieiga argumentuoja Europos aukštojo mokslo sistemose vykstančius pokyčius, siejamus su tradicinės europinės aukštojo mokslo orientacijos į visuomenės socialines, kultūrines reikmes, aukštojo mokslo kaip valstybės vykdomos socialinės politikos, užtikrinamos viešaisiais ištekliais, suvokties kaita. Šią kaitą lemia rinkos ideologija, neoliberalizmu argumentuojamas naujosios viešosios vadybos taikymas aukštojo mokslo sistemai. Naujoji viešoji vadyba siejama su universitetų veiklos rezultatų praktinio pritaikomumo reikšmės augimu, orientavimusi ne tik į visuomenės socialinius poreikius, bet ir į universitetų visuomenei teikiamą ekonominę bei kitą socialinę naudą, tenkinamus rinkos poreikius.
Straipsnyje teigiama, kad 2009 m. Lietuvos nacionalinė aukštojo mokslo sistemos reforma, pakeitusi aukštojo mokslo sistemos finansavimą, paskatinusi universitetų konkurenciją, sudariusi sąlygas universitetų verslumui, taip pat yra grindžiama praktinio aukštojo mokslo sistemos veiklos rezultatų (tiek mokslo tyrimų, tiek studijų srityse) naudojimo svarbos reikšminimu. Siekiant įvertinti, ar 2009 m. Lietuvos nacionalinė aukštojo mokslo sistemos reforma turėjo tokį poveikį universitetų studijų misijos vykdymui, straipsnyje keliamas probleminis klausimas – ar po 2009 m. Lietuvos nacionalinės aukštojo mokslo reformos pakito reikalavimai nacionalinėms studijų programoms, reikšminant studijų metu teikiamų aukštojo mokslo žinių praktinį pritaikomumą, atlieptį rinkos poreikiams. Į šį probleminį klausimą atsakoma įgyvendinant straipsnio tikslą – nustatyti norminių reikalavimų nacionalinėms studijų programoms kaitą, įvykusią po 2009 m. nacionalinės aukštojo mokslo reformos.
Norminių dokumentų kokybinės turinio analizės ir lyginamuoju metodais buvo nustatyta, kad po 2009 m. Lietuvos nacionalinės aukštojo mokslo reformos atnaujintuose norminiuose reikalavimuose studijų programoms (jų kūrimui, vertinimui, akreditavimui) yra ženklus visuomenės intereso ir darbdavių įtraukimo į studijų procesą įtvirtinimas. Atliktas tyrimas parodė akivaizdžiai padidėjusį dėmesį studijų veiklos rezultatų praktiniam pritaikomumui po 2009 m. nacionalinės aukštojo mokslo reformos. Tyrimas taip pat atskleidė, kad šiuo metu Lietuvoje ketinamų vykdyti ar jau įgyvendinamų studijų programų aprašams ir studijų programų vertinimui ir akreditavimui keliami kiek skirtingi norminiai reikalavimai, susiję su universitetų studijų misijos įgyvendinimo praktinės naudos aspektu. Vertinant ir akredituojant studijų programas yra dar labiau reikšminamas studijų rezultatų praktinio pritaikomumo poreikis – norminiuose reikalavimuose studijų programų vertinimui ir akreditavimui dar labiau išryškinamas socialinių dalininkų vaidmuo, santykis su darbo rinka ir profesine sritimi yra nurodomas ne tik studijų programos tikslo ir numatomų studijų rezultatų apibrėžtyje, bet ir studijų eigos apraše.