Verslumo ugdymo/si galimybės universitetinėse studijose

Santrauka

Nagrinėjamas keturių vienų iš didžiausių Vilniaus universitetų: Mykolo Romerio universiteto (toliau MRU), Vilniaus universiteto (toliau VU), Vilniaus Gedimino technikos universiteto (toliau VGTU) ir Lietuvos edukologijos universiteto (toliau LEU) studentų verslumo ugdymo/si galimybės universitetinėse studijose.
Straipsnio tikslas – atskleisti studentų verslumo ugdymo/si galimybes universitetinėse studijose.
Darbe taikyti šie tyrimo metodai: teorinis – mokslinės literatūros analizė, ES ir Lietuvos dokumentų, reglamentuojančių verslumą, analizė; empirinis tyrimas – anketinė studentų apklausa apie verslumo ugdymo/si galimybes universitetinėse studijose bei aprašomojo pobūdžio statistinis metodas.
Išanalizuotas tyrimas atskleidė, kad visų keturių universitetų: MRU, VU, VGTU ir LEU studentų verslumo ir verslumo ugdymo samprata nesiskiria. Studentai pritaria tam, kad verslumą aukštojoje mokykloje ugdyti reikia, tačiau nežino, ar jų universitete yra ugdomas verslumas. Studentai nesidomi ir nedalyvauja universiteto vykdomose veiklose, skirtose ugdyti verslumą, nežino, ar patys yra verslūs. Studentai nežino, ar į studijų programą yra įtrauktas verslumo ugdymas, ar jų universitete yra galimybė pasirinkti laisvai pasirenkamą verslumo studijų dalyką. Studentų atsakymai parodė, kad jie sutiktų papildomai studijuoti verslumą, tik pageidautų, jog būtų sudaryta galimybė patiems laisvai pasirinkti. Tyrimo rezultatai atkleidė, kad labiausiai verslumas yra ugdomas MRU, kiek mažiau VU, dar mažiau VGTU ir mažiausiai LEU.