Lietuvos reputacinio elito tyrimo šaltiniai

Santrauka

Europoje XIX–XX a. pradžioje formuojantis modernioms tautoms ir nacionalinėms valstybėms pradėta leisti nacionalinius reputacinius elitus – pasižymėjusius politikos, kultūros, mokslo ir kitų sričių žmones fiksuojančius leidinius. Enciklopedijos ir biografiniai žinynai tapo savotiškomis „garbės lentomis“. Nacionalinio reputacinio elito formavimosi mechanizmo 1918–1940 metų Lietuvos Respublikoje tyrimų dar nėra. Klausimai, kokie sociokultūriniai, socioistoriniai ar politiniai veiksniai darė įtaką iškiliausių visuomenės ir valstybės veikėjų reprezentacijai, laukia tolesnių tyrimų. Šiame straipsnyje aptariami Lietuvos XX a. reputacinio elito šaltiniai ir jų reikšmė įamžinant žymiausius visuomenės veikėjus, taip pat jų atrankos kriterijai taikant dokumentų analizės metodą. Statistiniai metodai tyrimui nėra pasitelkti, nes kiekybiniam tyrimui reiktų pasirinkti laikotarpį, šaltinius arba šaltinį, išskirti tikslinę tiriamą grupę, o tai yra atskiro darbo dalykas. Daugiausia dėmesio skiriama XX a. pirmajai pusei, kai Lietuvoje atsirado pirmieji tokio pobūdžio šaltiniai. Straipsnio išvados rodo, kad statistinius tyrimus atlikti būtų sudėtinga, o jų rezultatai nebūtų reprezentatyvūs dėl šaltinių pobūdžio. Pirmosios Lietuvos Respublikos (1918–1940) laikų šaltiniai – „Lietuviškoji enciklopedija“ buvo išleista ne visa, „Lietuvos žymesnybių žodynas“ išvis nebuvo publikuotas, be to, neišliko vieno tomo mašinraštis. Sovietmečio enciklopedijų atranka buvo daroma pagal „partinį“ arba „technokratinį“ principą. Antrosios Lietuvos Respublikos (nuo 1990) reputacinio elito tyrimo šaltiniai arba komercializuoti, arba dar ne visi išleisti.