Aplinkosauginio lobizmo efektyvumas – Lietuvos ir Jungtinės Karalystės atvejų nagrinėjimas
plugins.themes.bootstrap3.article.main67510e454fa39
Santrauka
Pastaraisiais dešimtmečiais daug dėmesio skiriama svarbiems, greitiems ir globaliems klimato pokyčiams ir aplinkosaugai. Dėl šios priežasties šalys keičia savo teisės dokumentus, reglamentuojančius su klimato kaita susijusius klausimus. Tai sukelia socialinę įtampą ir dėl to yra būtina įtraukti įvairias lobistines grupes. Lietuvos aplinkosaugos grupės yra veikiamos europeizavimo grupių bei įvairių institucinių procesų. Lietuva jau yra priėmusį Lobistinės veiklos įstatymą ir šiuo požiūriu yra viena iš pirmaujančių Europoje. Jungtinė Karalystė 2008 m. priėmė Klimato kaitos įstatymą, nes to reikalavo skirtingos interesų grupės, ypač aplinkosaugos NVO ir įvairios korporacijos. Šio straipsnio tikslas yra išnagrinėti pagrindinius veiksnius, nulemiančius aplinkosaugos teisės dokumentų pakeitimus dėl lobistinės veiklos tiek Lietuvoje, tiek Jungtinėje Karalystėje. Darbe parodyti lobizmo rezultatai įvairių sprendimų priėmimo procesuose.
plugins.themes.bootstrap3.article.details67510e4553159
Skyrius
Mokslo straipsnis