Asmens pelno, gauto parduodant nekinojamąjį turtą Lietuvoje ir Prancūzijoje, apmokestinimo lyginamoji apžvalga

Santrauka

Straipsnyje analizuojama nekilnojamojo turto pardavimo procesas Lietuvoje ir Prancūzijoje mokestiniu aspektu. Bendraautoriai pasirinko, jų nuomone, aktualiausius ir diskutuotinus fizinio asmens teisinės padėties klausimus, parduodant savo gyvenamąjį būstą esantį vienoje iš šių šalių teritorijų, bei mokestinio režimo įtaką nekilnojamojo turto savininko elgesiui. Pirmoje straipsnio dalyje aptariamos pelno apmokestinimo sistemos, jų skirtumai ir Prancūzijoje, ir Lietuvoje. Autoriai analizuoja teisės aktų reglamentacijos ir įgyvendinimo problemas, šių valstybių reglamentavimo atitiktis Europos Sąjungos numatytiems apmokestinimo tikslams, teikia pasiūlymus dėl reglamentacijos tobulinimo. Analizuoja pelno, gauto iš nekilnojamojo turto pardavimo, kai pardavimas vykdomas fizinio asmens, apmokestinimo apimtis ir per didelio apmokestino naštos poveikį Lietuvos ir Prancūzijos rezidentų elgesiui su nekilnojamuoju turtu. Pabrėžtina, kad autoriai straipsnyje pateikia lentelių, kuriomis vizualiai įrodo apmokestinimo naštos įtaką valstybės ekonomikai, bei nekilnojamojo turto savininko elgesiui. Pažymėtina, kad analizuojant gauto pelno apmokestinimo klausimą, vienas iš svarbiausių klausimų yra ar fizinis asmuo yra rezidentas šalyje, kur mokamas toks mokestis. Tarptautinės sutartys padeda išvengti dvigubo apmokestinimo, tačiau esant daugybei išimčių, jų taikymas nėra pakankamai akivaizdus. Pažymėtina, kad Lietuva išsiskiria iš kitų Europos Sąjungos valstybių mokestiniu aspektu, kadangi mokestinė sistema nėra tokia didelė našta piliečiui, kaip tai konstatuojame Prancūzijoje. Galima teigti, kad apmokestinant nekilnojamąjį turtą, būtina atsižvelgti į teisingumo principo taikymą mokesčių teisėje, bei valstybės ekonominius tikslus.