Administracinės kalbos žodynas: normos ir vartosena

Santrauka

Administracinė kalba, kaip ir bet kurios kitos srities kalba, privalo laikytis kalbos taisyklingumo reikalavimų. Taisyklingumo reikalavimai keliami visoms jos sritims: tarčiai ir kirčiavimui, žodynui, terminų darybai ir terminų gramatinėms formoms, linksnių, prielinksnių ir kitoms sintaksės konstrukcijoms. Tai, kas netinka bendrinei kalbai, netinka ir administracinei kalbai.
Straipsnyje analizuojami Lietuvos Respublikos kodeksuose ir jų komentaruose vartojami nenorminiai vertiniai ir bendrinei kalbai nebūdinga reikšme vartojami žodžiai. Taip pat aptariamos priežastys, dėl kurių šioje kalboje atsiranda bendrinės kalbos žodyno normų pažeidimų.
Žodžiai ir junginiai administracinėje kalboje turi būti vartojami tokia reikšme, kokią jie turi bendrinėje kalboje. Taisyklingai kalbai keliamus reikalavimus reikia derinti su tos srities, kurioje kalba vartojama, poreikiais. Pasiekti tokią dermę ne visada paprasta. Tais atvejais, kai nepakanka bendrinės kalbos galimybių, administracinė kalba ieško naujų raiškos būdų keisdama esamus kalbos reiškinius ir pritaikydama juos savo poreikiams.
Rūpinantis administracinės kalbos taisyklingumu, reikia ieškoti būdų kuo mažiau nusižengti bendrinės kalbos reikalavimams. Ypač tais atvejais, kai savos kalbos galimybės leidžia tai padaryti.
Būtina siekti, kad ir Lietuvos Respublikos kodeksuose, ir jų komentaruose būtų kiek galima mažiau lietuvių bendrinei kalbai nebūdingos raiškos. Administracinėje kalboje negali būti į Didžiųjų kalbos klaidų sąrašą įrašytų žodyno klaidų.