Kuo tomistinė gamtos filosofija vertinga fizikai?

Santrauka

Šiandieną nežinome, kodėl fizikoje galime remtis matematika. Gerai žinomas tik tas faktas, kad ja remtis galime. Fiziką sudaro dvi žinių sritys – empirika ir matematika, kurios susijusios, bet nėra organiškai suaugusios. Šiame straipsnyje, pasitelkiant dvi kertines tomistinės gamtos filosofijos koncepcijas – hilomorfizmą ir agere sequitur esse principą, nurodomos priežastyss, kodėl tokių organinių sąsajų verta ieškoti.
Eksperimentinė fizika iš esmės yra grindžiama elementariųjų dalelių egzistavimo koncepcija. Tomistinė gamtos filosofija savo tyrimus pradeda nuo tų pačių labai individualių materialių elementų bei jų hilomorfinės struktūros, kuri nurodo materialių elementų priklausomybę tam tikroms rūšims arba jų aglomeracijoms. Tad ir eksperimentinė fizika, ir tomistinė gamtos filosofija turi vieną požiūrį į jų tiriamą bendrą objektą.
Kita vertus, teorinė fizika gamtos procesams aiškinti taiko matematinius dėsnius, todėl šie dėsniai pavadinti gamtos dėsniais. Šis taikymas lydimas išbandymų bei klaidų, jis gali būti daugiau ar mažiau sėkmingas, bet visada lieka hipotetiškas. Be to, dėsniai niekada nesiejami su atskiru individualiu materialiu elementu, kurio elgseną jie turėtų apibrėžti.
Siekiant įžvelgti teorinės fizikos ir tomistinės gamtos filosofijos ryšį, šiame straipsnyje aptariami eksperimentai ir specialūs matavimai, tarpininkaujantys tarp materialaus pasaulio ir fizikinių-matematinių teorijų. Aiškėja, kad šis ryšis implikuoja dvi griežtas patirties modifikacijas: siekiant gauti rezultatus, eksperimentai atliekami baigtiniame laiko intervale, o jų rezultatai vienareikšmiškai priskiriami eksperimento objektui.
Norint šių modifikacijų išvengti, vertėtų jų išvis atsisakyti. Šiame straipsnyje siūloma praktinė programa, kaip fizikines-matematines teorijas atskirti nuo patirtinių duomenų. Programos filosofinė esmė kyla iš tomistinės hilomorfizmo sampratos ir iš agere sequitur esse principo. Pirminės (grynos) fizikinių-matematinių teorijų formos atkūrimą siūloma pradėti nuo įvardintų dviejų elementų derinimo pasekmių įvertinimo. Daroma išvada, kad agere sequitur esse principas užtikrina metafizikos ir matematikos atskirtį.