Nacionaliniai ir tarptautiniai aukštojo mokslo ir studijų interesai Pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpiu

Santrauka

Nacionalizmo apogėjaus laikotarpiu, t. y. kai po Pirmojo pasaulinio karo buvo kuriama tautinė Lietuvos valstybė, iš pradžių Vilniaus universiteto atkūrimas, vėliau Lietuvos universiteto steigimas tampa viena iš vyriausybių prioritetinių veiklos sričių ir siejamas su tautinės valstybės pagrindų įtvirtinimu. Straipsnyje nagrinėjama, kokie nacionaliniai ir tarptautiniai aukštojo mokslo ir studijų interesai dominavo besikuriančioje tautinėje valstybėje ir kokių sąsajų dėl naujai steigiamo universiteto politikai ieškojo europinėje aukštojo mokslo erdvėje. Pagrindinis to meto Lietuvos politikų tikslas buvo rasti geriausią universiteto modelį Europoje ir juo vadovaujantis kurti universitetą Lietuvoje. Straipsnyje analizuojama keletas klausimų. Pirma, ar politikams pavyko išvengti etnocentrizmo ir likti nešališkiems aukštojo mokslo ir studijų klausimais, ar vis dėlto mokslo ir studijų srityje dominavo valstybiniai ir tautiniai interesai. Antra, kokią reikšmę turėjo aktyvi visuomenės pozicija, siekiant, kad mokslas ir studijos atitiktų to meto europinius standartus. Trečia, kaip profesoriai ir mokslininkai įsiliejo į tarptautinę europinę erdvę.