Etinių sąvokų „Kaukazas“ ir „Kaukazietis“ atspindžiai Gruzijos literatūroje

Santrauka

Nūdienos Gruzijos literatūroje aptinkame įdomius sąvokų „Kaukazas“ ir „kaukazietis“ aiškinimus, bet diskusija dėl šių sąvokų prasidėjo daug anksčiau, XIX a. pradžioje, kai sąvokų „Kaukazas“ ir „kaukazietis“ vartosena labai padažnėjo Gruzijos literatūroje ir visuomenės gyvenime. Prasidėjęs naujas istorinis Gruzijos gyvavimo laikotarpis – vadinamoji „rusiškojo kolonializmo epocha“, užaštrino minėtų sąvokų reikšmę. Rusija pasinaudojo ortodoksinės šalies padėtimi ir supriešino gruzinus su nekrikščioniškomis Kaukazo tautomis bei atėmė iš jų politinę nepriklausomybę. Gruzinų atsakas į rusiškąjį kolonializmą buvo dvigubi standartai, kas aiškiai atsispindėjo romantizmo laikotarpio Gruzijos literatūroje, ir visų pirma tai rodė sąvokų „Kaukazas“ ir „kaukazietis“ interpretavimas.
Tikrasis kolonijinės politikos ir jos socialinių strategijų tikslas išryškėjo 1850–1860-aisiais. Gruzinų reakcija į kolonializmą pasikeitė ir ankstesnį ambivalentiškumą išstūmė radikalus konfrontavimas: pagrindiniu tikslu tapo taikaus Kaukazo išsaugojimas paliekant nacionalines tapatybes.
Problema labai pakito ir dar labiau susikomplikavo XX a. Gruzijos literatūroje, kai į etinius aspektus imta žiūrėti per naujai įsigalėjusią sovietinę ideologiją ir radosi naujas neetinis sąvokų „Kaukazas“ ir „kaukazietis“ interpretavimas: tautų ribas imta ignoruoti ir visus imta integruoti į homo sovieticus modelį. Vėliau, sugriovus sovietinį režimą, sąvokos „Kaukazas“ ir „kaukazietis“ suponavo naują diskursą, kuris iškėlė naują XX a. pabaigos ir XXI a. pradžios Gruzijos literatūros interpretavimo standartą.