Kūrybiškumas, įtinklintas mokymas(is) ir visapusiškesnių pažintinių gebėjimų ugdymas universitetinėse studijose

Santrauka

Visos kada nors susiformavusios žmonių grupės ar įvairių interesų vienijamos bendruomenės atsirado dėl žmonių kūrybos ir kūrybiškumo, dalijimosi informacija ir žiniomis, įvairiomis fizinėmis jausmų ir emocijų išraiškos formomis, žodiniais ir simboliniais kūriniais. Kita vertus, net ir mažiausios inovacijos visuomet duodavo akstiną socialinio gyvenimo kaitai. Bene didžiausias su naujosiomis technologijomis susijęs pokytis mokymo(si) kontekste yra naujos paradigmos, kurioje susiliejo du – mokymo ir mokymosi – procesai, atsiradimas. Kūrybiškumas neatsiejamas nuo žinių kūrimo proceso šiuolaikinėje visuomenėje. Šiame straipsnyje remiamasi trimis prieigomis prie kūrybiškumo įtinklinto mokymosi ir visapusiškesnių pažintinių gebėjimų ugdymo kontekste: Czikszentmihalyi sistemų teorija, Sternbergo ir Lubarto investavimo į kūrybiškumą teorija ir grupe požiūrių į kūrybiškumą, kurių dėmesio centre – problemų nustatymas ir sprendimas. Kalbant apie įtinklintą mokymą(si) ir visapusiškesnių pažintinių gebėjimų ugdymą universitetinėse studijose, svarbu pažvelgti į kūrybiškumą (i) kaip konceptą ir (ii) kūrybiškumą edukaciniame kontekste. Kūrybiškumas turi daug sąsajų su kritiniu raštingumu – kritiniu rašymu ir skaitymu, gebėjimu analizuoti, vertinti ir kurti įvairiausius tekstus (spausdintinius, elektroninius, vaizdinius, daugiaterpius) bei gautą informaciją sėkmingai pritaikyti kasdieniame gyvenime siekiant gyvenamos socialinės aplinkos pokyčių. Saityno 2.0 eroje naujosios technologijos (ypač jų socialinis pobūdis) leido plačiai naudotis kūrybos priemonėmis, kūrinių publikavimu, vertinimu ir kritikavimu, atsirado naujos kūrybiškumo ugdymo bei skatinimo ir kūrybiškumo produktų viešinimo galimybės. Todėl ir aukštajam mokslui tapo svarbu pasinaudoti būtent socialinių technologijų teikiamomis kūrybiškumo ir daugelio kitų susijusių gebėjimų (skaitmeninio raštingumo, medijų raštingumo, kritinio raštingumo, bendradarbiavimo ir komunikacijos įgūdžių) ugdymo galimybėmis. Galvojant apie greitai kintantį mūsų gyvenamą pasaulį ir jo realijas, būtini tyrimai, kaip mokymas(is) vyksta virtualioje aplinkoje ir kaip virtualumas ir tinklinimasis veikia kūrybiškumą ir patį žmogų.