Influence of Knowledge Management to the Competitiveness of Enterprises

Santrauka

Šiuolaikinėje ekonomikoje, kuriai būdinga verslo įmonių globalizacija ir informacinių technologijų revoliucija, konkurencija atsiskleidžia visais aršumo aspektais. Dėl šios „aštrios“ konkurencijos ir konkurentų gebėjimo imituoti arba nuplagijuoti apčiuopiamus išteklius, ypatingas dėmesys pradėtas skirti nematerialių išteklių panaudojimui. Šie ištekliai tapo efektyviais įmonių ginklais, padedančiais įgyti konkurencinį pranašumą. Jau porą dešimtmečių visuotinai pripažįstama, kad vienas iš svarbiausių įmonės nematerialių išteklių yra žinios.
Straipsnyje analizuojamas žinių valdymo sistemos poveikis įmonės konkurenciniam pranašumui. Sąsajų tarp žinių vadybos ir konkurencinio pranašumo tyrimas atliekamas per strateginiu valdymu grįsto išteklių požiūrių prizmę. Analizuojant mokslinę literatūrą, susistemintai pateikiamos žinių ir žinių vadybos sąvokos bei atliekamas jų vertinimas konkurencinio pranašumo atžvilgiu. Siekiant ištirti žinių vadybos ir konkurencinio pranašumo sąsajas praktinėje aplinkoje, buvo pasirinktas kokybinis tyrimo metodas – pusiau standartizuotas interviu. Atliekant surinktų empirinių duomenų analizę pastebėta, kad žinių valdymas gali padėti pagerinti įmonės veiklos efektyvumą, dėl ko įmonė gali įgyti sėkmingą konkurencinį pranašumą. Tačiau kad žinių vadybos sistema teiktų naudą, būtina jos kūrimo procese harmoningai derinti visus žinių vadybos aspektus, priklausomai nuo įmonės veiklos konteksto.
Straipsnio tikslas – praktinėje aplinkoje ištirti žinių vadybos sąsajas su įmonės konkurenciniu pranašumu, siekiant atskleisti, kaip ir kokiu būdu žinių vadyba turi įtakos įmonės veiklos efektyvumui bei kaip ji formuoja tvarų konkurencinį pranašumą.
Išvados. Straipsniu buvo siekiama praktinėje aplinkoje ištirti žinių vadybos sąsajas su įmonės konkurenciniu pranašumu, siekiant atskleisti, kaip ir kokiu būdu žinių vadyba turi įtakos įmonės veiklos efektyvumui bei kaip ji formuoja tvarų konkurencinį pranašumą. Tad išanalizavus interviu metu gautą informaciją, kuri analogiška Jashapara (2004) žinių valdymo metmenims bei žiūrint į surinktus duomenis iš žinių valdymo matmenų atsvaros taško, išryškėja įrodymai, kurie atskleidžia, kaip žinių valdymas gali būti naudojamas įmonės veikloje, siekiant įgyti konkurencinį pranašumą. Atlikus tyrimo duomenų analizę ir interpretaciją, daromos tokios išvados:
Žinios yra vertingas, tęstinai įmonėje naudojamas, strateginis išteklius, suteikiantis konkurencinį pranašumą bei padedantis siekti įmonės tikslų.
Remiantis respondentų nuomone, kad žinios yra „didžiausias įmonės turtas“, „informacijos šaltinis apie < …> tai, kaip surasti išmintingus sprendimus“ ir „turtas, padedantis pasiekti konkurencinio pranašumo ir verslo tikslų“, galima drąsiai tvirtinti, kad žinios yra strateginis išteklius, kuris gali būti naudojamas siekiant konkurencinio pranašumo.
Strategiškai svarbias žinias daro jų unikalumas, jos yra sunkiai imituojamos ir atkartojamos dėl abstrakčios prigimties. Taip pat žinios yra patvarus resursas, saugomas įmonės personalo smegenyse arba sistemose, jos gali būti kaupiamos ir naudojamos. Naudojamos jos neišsenka, o priešingai, gausėja. Dar viena žinių savybė – jas sunku pakeisti kitais ištekliais, nes jos yra numanomo pobūdžio.
Tačiau svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad, turėdamos potencialą padidinti įmonės konkurencinį pranašumą, žinios to neatlieka savaime. Įmonė, ketindama pasinaudoti žinių teikiamais privalumais, turi atlikti papildomus parengiamuosius veiksmus.
Žinių vadyba – įvairių sričių laukas, kurį galima nagrinėti iš įvairių vienas kitą papildančių požiūrių perspektyvų. Sričių ir perspektyvų įvairovė suteikia žinių vadybai privalumų, kurie ją paverčia puikia įmonės konkurencingumą didinančia priemone bei paneigia teiginį, kad žinių vadybos išteklius yra nenaudingas. Ketinat sukurti gyvybingą žinių vadybos sistemą, jos kūrimo procese būtina harmoningai derinti visus žinių vadybos aspektus, priklausomai nuo įmonės veiklos konteksto.
Žinių vadybą galima apibrėžti kaip strategijos, įmonės kultūros, organizacinio mokymosi, sistemų bei technologijų sąveiką su žmonėmis, procesais ir technologijomis. Kai ši saveika vyksta veiksmingai ir darniai, įmonė gali pasinaudoti potencialia žinių valdymo nauda.
Apibendrinant galima tvirtinti, kad žinių vadyba – tai organizacijos strateginis procesas, siekiantis kurti strateginius gebėjimus, įgalinančius kovoti su verslo aplinkos turbulencija ir kuris efektyviausiai padeda pasiekti konkurencinį pranašumą.