Lietuvių ir rusų kultūrinių ryšių raiška Juditos Vaičiūnaitės eilėraštyje „Prie Vrubelio „Alyvų“

Santrauka

Straipsnyje taikoma intermedialumo analizė siekiant atskleisti įvairias kūrybinio literatūros ir dailės dialogo formas: dialogo tarp lietuvių poetės Juditos Vaičiūnaitės eilėraščio „Prie Vrubelio „Alyvų“ (1957) teksto ir Michailo Vrubelio paveikslo „Alyvos“ (1902). Vaizduojamoji dailė traukė Vaičiūnaitę dėl galimybės įdiegti dailės kodą į herojės lyrinės saviraiškos erdvę siekiant kompensuoti ribotą savo moteriškąją patirtį, dėl galimybės giliai įsijausti į žmogiškųjų aistrų pasaulį. Intermedialumo analizė pagilino komparatyvinį tyrimo aspektą, tai lėmė dviejų Vaičiūnaitės eilėraščio vertimų į rusų kalbą (V. Tušnovos ir S. Andruškevičio) analizė, nes leido įžvelgti skirtumą tarp lietuviškosios ir rusiškosios kultūrinės tradicijos. Kontaktų tarp žodžio ir vaizdo akcentavimas atskleidžia tokius Vaičiūnaitės meninio teksto ypatumus, kurie į jo interpretavimą leidžia įtraukti iki šiol neatskleistus niuansus, taigi ir praplėsti lietuviškosios bei rusiškosios kultūros kontekstą, praplėsti lietuvių ir rusų kultūrinį kontekstą ir numatyti tolesnę Vaičiūnaitės kūrybos komparatyvinės analizės perspektyvą.