Korano vertimas į bengalų kalbą ir spausdintinės kultūros įtaka XIX a. musulmoniškai kultūrai

Santrauka

Socialinių mokslų tyrėjui svarbu kelti klausimus, kaip spausdinimo technika paveikė žinias, kai jų sklaida nuo garsinio kodo perėjo prie spausdintinų ženklų; kaip šis reiškinys susijęs su išsilavinusios viduriniosios klasės atsiradimu ir ar tai susiję su individualizmo užuomazgomis. Žymus istorikas F. C. R. Robinson savo knygoje „Islamas ir musulmonų istorija Pietų Azijoje“ (Niu Delis, 2000) taikliai pastebėjo, jog Europos kontekste šie klausimai jau beveik atsakyti. Tačiau spausdintinė tradicija Pietų Azijos musulmonų visuomenėje – vis dar atvira tyrimų erdvė. Šiuo aspektu visai netirta Bengalija, kurioje gyvena viena didžiausių pasaulyje musulmonų bendruomenių. Bengalija išsiskiria ir dar kitu bruožu. Bengalijos musulmonai vieninteliai musulmonai pasaulyje, kurie po islamizacijos išlaikė ir kalbą, ir raštą. Dėl šių priežasčių Bengalijoje (neskaidant jos į dalis) verta pradėti išsamius Pietų Azijos islamo tyrimus. Amalendu De, istorikas, pirmasis aprašė Korano vertimo į bengalų kalbą proceso kontekstą knygoje „Bangla Bhashai Quran Charcha“ (Kalkuta, 1999). Tačiau jo knygoje nėra įžvalgų, kaip šie vertimo bandymai susiję su spausdintinių technologijų probrėkšmiu. Savo kruopščioje studijoje „Bangla Bhashai Quran Charcha“ (Dhaka, 1986) Muhammad Mujibur Rahman stengėsi išvardinti visus Korano vertimo į bengalų kalbą bandymus kolonijiniu laikotarpiu. Tačiau knygą jis rašė kaip giliai tikintis musulmonas, o nešališko istoriko pozicijos jo darbe neįžvelgiame. Jis neatsižvelgė ir į spausdinimo tradiciją musulmoniškoje Bengalijoje XIX a. Šis straipsnis siekia užpildyti šioje srityje susiformavusią spragą.
Straipsnyje susitelkiama į antrą XIX šimtmečio pusę, kai ėmė formuotis išsilavinęs vidurinysis musulmoniškosios bendruomenės sluoksnis. Atsiradus spausdinimo galimybėms, tuo pat metu Bengalijos musulmonai ėmė versti Koraną iš jo originalo kalbos – arabų – į bengalų. Todėl autorius ir pasirinko analizei XIX a., kuris Indijoje vadinamas debatų ir diskursų amžiumi.
Straipsnis dviejų dalių. Pirmoje aprašoma spausdinimo technologijų pritaikymo pradžia, naudojimas ir įtaka Bengalijos musulmonų bendruomenėje pateikiant ir platų istorinį kontekstą. Kitoje dalyje aprašoma Korano vertimas į bengalų kalbą ir jo svarba.