Būsto kainų burbulo vertinimo modeliai. Būsto kainų burbulas Lietuvoje

Santrauka

Šio straipsnio tikslas yra nustatyti, ką apima būsto kainų burbulo sąvoka, surasti jų tipus bei indikatorius, aprašyti, kokie būsto kainų burbulo vertinimo metodai taikomi pasaulyje ir panaudojus tinkamiausią iš jų įvertinti būsto kainų burbulo dydį Lietuvoje 2000–2008 m. laikotarpiu. Šis straipsnis parašytas remiantis literatūros apžvalga, o taikant būsto kainų įvertinimo metodą analizuojama padėtis Lietuvoje. Būsto kainų burbulo sąvoką reikėtų apibrėžti, kaip būsto kainos pakilimą ir nusileidimą iki panašaus lygio per tam tikrą laikotarpį. Vartojant kainų burbulo sąvoką dar nenukritus kainoms, reikia nurodyti pagal kokius kriterijus ar rodiklius jis yra susiformavęs ir kodėl jis turi subliūkšti, kitais atvejais šios sąvokos reikėtų vengti. Būsto kainų burbului nustatyti dažniausiai taikomi trys metodai: paklausai ir pasiūlai įtakos turinčių fundamentalių veiksnių metodas, kainos ir pajamų iš turto metodas ir kainos ir gyventojų pajamų metodas. Jų parinkimas priklauso nuo tyrėjo. Taikant modifikuotą kainos ir gyventojų pajamų metodą nustatyta, kad būsto kaina Lietuvoje 2007 m. buvo iki 50 proc. didesnė, nei turėtų būti įvertinus darbo užmokesčio pokyčius.