Užsienio kapitalo įplaukų poveikio inovaciniam augimui tyrimas: Baltijos šalys Europos Sąjungos kontekste

Santrauka

Straipsnyje siekiama nustatyti ir palyginti tiesioginių užsienio investicijų ir inovacijų reikšmę Lietuvos, Latvijos ir Estijos ekonomikai, lyginant jas su bendrais Europos Sąjungos valstybių narių rodikliais.
Teoriškai pagrindžiamas tiesioginių užsienio investicijų ir inovacijų poveikis investicijas gaunančios ir inovacijas kuriančios šalies ekonominiam augimui. Nagrinėjama, kiek tiesioginės užsienio investicijos ir inovacijos turi įtakos kitų Baltijos ir Europos Sąjungos šalių ekonominių rodiklių augimui. Suformuluotos konkrečių tiesioginių užsienio investicijų, bendrojo vidaus produkto, darbo sąnaudų išlaidų tyrimams ir plėtrai, paraiškų patentams ir suminio inovacijų indekso Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Europos Sąjungos šalyse sąryšių prielaidos. Prielaidoms tikrinti taikoma koreliacinė analizė, o tiriamųjų faktorių ryšio reikšmingumui įvertinti – Stjudento kriterijaus metodas. Kiekybinis atskirų sąryšių įvertinimas leidžia palyginti ir ekonomiškai interpretuoti tiesioginių užsienio investicijų ir inovacijų reikšmę Baltijos ir Europos Sąjungos šalių ekonomikai, leidžia suformuoti valstybių požiūrį į tiesioginių užsienio investicijų ir inovacijų skatinimą.
Tyrimo rezultatai visiškai ar iš dalies patvirtino daugelį mokslinėje literatūroje įvardytų ir šiame darbe iškeltų prielaidų. Nustatyta, jog Baltijos šalyse ir apskritai Europos Sąjungoje egzistuoja stiprus tiesioginių užsienio investicijų ir bendrojo vidaus produkto, darbo sąnaudų ir bendrojo vidaus produkto, išlaidų tyrimams ir plėtrai ir tiesioginių užsienio investicijų, darbo sąnaudų ir tiesioginių užsienio investicijų ryšys. Stiprus ir reikšmingas koreliacinis ryšis Latvijos, Estijos ir apskritai Europos Sąjungos atvejais buvo nustatytas ir tarp paraiškų išduoti patentus skaičiaus didėjimo ir bendrojo vidaus produkto, darbo sąnaudų ir išlaidų tyrimams ir plėtrai augimo. Lietuvos atveju minėtos prielaidos nepasitvirtino. Tai, matyt, lėmė palyginti nedidelis Lietuvos išradėjų paraiškų gauti patentus skaičius. Taip pat nustatyta, kad Lietuvos ir Latvijos atvejais suminio inovacijų indekso augimas lėmė ir bendrojo vidaus produkto bei darbo sąnaudų augimą. Šiose valstybėse, kaip ir Europos Sąjungoje apskritai, skirtingai nei Estijoje, tiesiogines užsienio investicijos turi teigiamą įtaką suminio inovacijų indekso didėjimui. Atitinkamai suminio inovacinio indekso didėjimas reiškia ir išlaidų tyrimams ir plėtrai augimą. Tik Latvijos atveju paraiškų išduoti patentus skaičiaus didėjimas lėmė suminio inovacijų indekso didėjimą.