Informacinės visuomenės informavimo priemonių sąvokos problemos

Santrauka

Taikant istorinį metodą ir remiantis sistemine Lietuvos teisės aktų analize, straipsnyje nagrinėjamos praktinės teisinio reguliavimo problemos, iškilusios 2006 m. Visuomenės informavimo įstatyme įtvirtinus informacinės visuomenės informavimo priemonių sąvoką.
Naujoji samprata buvo suformuota remiantis ankstesnėmis kategorijomis „masinės informacijos priemonės“ (kaip Lietuvos Respublikos Konstitucijoje), „visuomenės informavimo priemonės“ (kaip ankstesnėse Visuomenės informavimo įstatymo redakcijose), „elektroninės visuomenės informavimo priemonės“ (kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 metų nutarime Nr. 290 „Dėl viešo naudojimo kompiuterių tinkluose neskelbtinos informacijos kontrolės ir ribojamos viešosios informacijos platinimo tarkos patvirtinimo“), „elektroninė žiniasklaida“ (kaip monografijoje „Žiniasklaidos teisė“) arba „interneto žiniasklaida“ (kaip Žurnalistų etikos inspektoriaus pranešimuose).
Teisės aktuose vartojant skirtingas sąvokas susidariusios teisės normų kolizijos apsunkina įstatymų nuostatų aiškinimą ir taikymą, skatina teisinių ginčų atsiradimą. Tuo pat metu aktyvi naujųjų žiniasklaidos formų plėtra reikalauja teisinio reguliavimo aiškumo.
Darbe nagrinėjami specifiniai informacinės visuomenės informavimo priemonių požymiai, savitas teisinis statusas, identifikuojamos teisinio reguliavimo spragos ir teikiamos rekomendacijos įstatymų leidėjui.
Straipsnio išvadose rekomenduojama pakeisti ankstesnius teisės aktus, kurie nėra suderinti su 2006 m. Visuomenės informavimo įstatymo redakcija ir joje įtvirtinta informacinės visuomenės informavimo priemonės sąvoka. Taip pat konkrečios rekomendacijos teikiamos specifiniams teisinio reguliavimo klausimams – paslėptai reklamai identifikuoti, informacinės visuomenės informavimo priemonių savininkų pranešimams, jų bendrosioms pareigoms vykdyti.