Trečiojo sektoriaus plėtra Baltijos šalyse: teisinės aplinkos įtaka

Santrauka

Skirtingų šalių mokslininkai: A. Uhlinas, T. Vanhanenas, L. Diamondas ir kiti atlieka lyginamuosius tyrimus, remdamiesi gausiais statistikos duomenimis bei originalių tyrimų rezultatais, ir taip formuluoja išvadas, pabrėždami trečiojo sektoriaus efektyvios plėtros galimybes. Tačiau daugiausia tyrimų apima Lenkiją, Čekiją, Slovakiją, Vengrijos Respubliką ar net Rusijos Federaciją, bet maža jų dalis yra siejama su Baltijos šalimis. Pažymėtina ir tai, kad nėra pakankamai analizuojamos trečiojo sektoriaus ir teisinės aplinkos kūrimo sąsajos.
Straipsnyje yra analizuojama trečiojo sektoriaus plėtra trijose Baltijos šalyse, kuriant teisinę aplinką. Straipsnio tikslas yra ištirti teisinės aplinkos kūrimo įtaką trečiojo sekotriaus plėtrai. Straipsnio objektas – teisinės aplinkos įtakos diskurso kontekstai trečiojo sektoriaus plėtrai. Darbe kompleksiškai taikomi įvairūs metodai: NVO tvarumo indeksas, koreliacija, lyginamasis metodas. Taikant juos išsamiai analizuotos teisinės aplinkos ir trečiojo sektoriaus sąsajos bei nustatyti įtakos veiksniai.
Straipsnis yra suskirstytas į dvi dalis. Pirmojoje dalyje yra aprašomas NVO tvarumo indeksas bei atliekamas teisinės aplinkos įtakos trečiojo sektoriaus plėtrai vertinimas. Antrojoje dalyje yra taikoma koreliacija, leidžianti nustatyti, kurie teisinės aplinkos elementai turi didžiausios įtakos trečiajam sektoriui.
Teorinė ir empirinė diskusijos darbe parodė, kad teisinės aplinkos kūrimas prisideda prie trečiojo sektoriaus plėtros, tačiau įvairiapusis prisidėjimas konstruoja sudėtingą dviejų reiškinių tarpusavio santykį. Viena vertus, teisinės aplinkos atskiri elementai gali turėti teigiamą poveikį, kita vertus, Baltijos šalių regione jie gali sukelti ir neigiamus padarinius.