Administracinė teisė kaip makrosisteminis reiškinys

Santrauka

Administracinės teisės makroapraiškos nagrinėtinos kaip sisteminis teisinis reiškinys, kurio socialinei struktūrai gali daryti poveikį įstatymų leidėjas. Makronorminio teisinio reguliavimo įgyvendinamas remiasi sisteminiu makroaplinkos reiškinių vertinimu ir to vertinimo galimybių panaudojimu įstatymų leidyboje. Makronormos kuriamos Lietuvos Respublikos Seime, remiantis įstatymų leidybos, legitimiomis šiam teisės subjektui, galiomis, kurias tikslinga racionaliai panaudoti. Manoma, kad Seimas nepakankamai vertina mokslininkų parengtas socialines teisines technologijas. Seimo narių įstatymų leidyboje pasireiškia subjektyvizmas, įstatymų rengimo konvejerinės nuostatos ir elgsenos arogancinis nihilizmas užkerta kelią įstatymų leidėjams naudotis teisinėmis mokslo doktrinomis. Makronorminis teisinis reguliavimas įgyvendinamas makronormos, o ividualus teisinis reguliavimas – mikronormos pagrindu. Teisės normos yra esminis, kaip ir principai bei doktrina, teisės elementas. Norminis teisinis reguliavimas remiasi administracinės teisės makronormos visuomeninių santykių reguliavimu. Individualus teisinis visuomeninių santykių reguliavimas remiasi teisės mikronormomis, kurias teisės taikymo procese kuria jos subjektas, transformuodamas makronormos reikalavimus mikro- teisiniu personifikuotu lygmeniu. Galima tvirtinti, kad makroadministracinės teisinės normos kūrimas yra teisinio reguliavimo strategijos pagrindinis ir esminis įgaliojantis reguliuoti teisės modelis. Administracinė teisė privalo būti įgali.
Žmonės, jos padedami, turi būti teisiškai įgalūs, naudodamiesi (samprotaujant, įrodinėjant, skaičiuojant) pagrįstais socialinės tikrovės faktais, tikrai, neabejojamai paveikti politinį, ekonominį, socialinį gyvenimą. Neįgali teisė gali griauti šiandienos ekonominę ir socialinę gyvenimo sistemą. Ir gali griauti tokiu mastu, kad net kraupu, varyti žmones į socialinės atskirties grupes, atimant jiems subjektinę teisę dalyvauti sparčiuose socialiniuose ekonominiuose, pavyzdžiui, krizės įveikimo pokyčiuose.
Makroadministracinė teisė pirmiausia sekia nustatyti žmonių, priklausančių tam tikriems socialiniams sluoksniams ir struktūroms, didelėms socialinėms grupėms, valstybės institutams, socialinio elgesio ir socialinės būklės modelius. Todėl makroadministracinė teisė gali būti vertinama kaip socialinių struktūrų konstravimo priemonė. Makroteisinis reguliavimas gali daryti poveikį socialinės demografinės struktūros pokyčiams, socialinių etninių problemų teisiniams sprendimams, profesinio gyventojų užimtumo struktūrai, piliečių konfesinei sanklodai ir kt.
Kodėl būtinas makroadministracinių teisinių procesų valdymas? Administracinės teisės, kaip tam tikro makrosocialinio reiškinio apraiškų, suvokimas gali būti išeities taškas siekiant tobulinti pačios makroadministracinės teisės reguliacines galias, kad apie jos reguliavimo mastus suvoktų ne vien teisininkai, bet ir politikai, viešojo administravimo institucijų įvairių sričių vadovai ir specialistai.