Žudiko socialinės dezadaptacijos raida pagrindiniais jo gyvenimo tarpsniais

Santrauka

Straipsnyje aptariami 521 žudiko (tyčinius nužudymus padariusių asmenų) kompleksinio tyrimo rezultatai. Tyrimas atliktas 2007 m. Jo duomenys apibūdina visą žudikų kontingentą mūsų šalyje. Remiantis tyrimo duomenimis straipsnyje nagrinėjama, kokia vaikystės, paauglystės ir jaunystės laikotarpiais, taip pat prieš pat nusikaltimą buvo būsimojo žudiko asmenybės raida ir padėtis, dėl kurių iš esmės padidėjo tikimybė, kad jis padarys nusikaltimą. Remiantis daugiamate statistine analize (pagrindinių komponenčių metodas su Direct Oblimin rotacija taikant Kaizerio normalizaciją) buvo išaiškinti ir apibūdinti giluminiai (latentiniai) dezadaptacijos faktoriai, veikiantys kiekviename atskirame žudiko gyvenimo tarpsnyje. Buvo ištirtas šių faktorių poveikis didinant galutinę bendrąją būsimojo žudiko dezadaptaciją nužudymo padarymo laikotarpiu. Remiantis tyrimo medžiaga ištirtas šios bendrosios dezadaptacijos kriminogeniškumo atsiradimo mechanizmas. Pagrįsta būsimojo žudiko kriminogeninės dezadaptacijos teorija. Jos pagrindas yra teiginys, kad būsimųjų žudikų bendroji dezadaptacija iš esmės pakito ir tapo kriminogenine dezadaptacija, kai įvairiausio pobūdžio asmens problemos ir jų pasekmės tiesiogiai virsta kriminalinio elgesio priežastimis (motyvais, aplinkybėmis).