Verslo interesų asociacijos Lietuvoje: statusas, vaidmuo ir perspektyvos

Santrauka

Europos Sąjungos teisės bazė dažnai pakeičia, koreguoja arba papildo nacionalinę teisės bazę. Šis pokytis nulėmė nacionalinių interesų grupių savo interesų atstovavimo, kuris tapo nukreiptas į europinį lygmenį, pokyčius. Interesų grupių bandymai europiniu lygmeniu atstovauti savo interesams atitinkamai nukreipė ir socialinių mokslų tyrėjų dėmesį: yra tiriama, kokias taktikas ir strategijas europiniu lygmeniu taiko interesų grupės, kokios turi įtakos Europos Sąjungos integracija pačioms interesų grupėms ir kita. Taigi europinių interesų grupių veikla yra nuodugniai stebima ir tiriama, o nacionalinėmis interesų grupėmis, ypač tomis, kurioms Briuselio koridoriai yra pasiekiami sunkiau, socialiniai mokslai domisi mažiau. Šis straipsnis yra inspiruotas minėtos situacijos. Juo siekiama, pirma, peržvelgti Lietuvos interesų grupių bei Lietuvos verslo interesų asociacijų ištirtumo lygį ir pateikti argumentų, įrodančių, kodėl verta tirti nacionalines verslo interesų asociacijas. Straipsnyje taip pat pateikti, remiantis trijų faktorių platforma, taikoma interesų grupių tyrimams, daliniai tyrimo, autorės atlikto 2007–2009 m., rezultatai. Minėtoji platforma susideda iš verslo interesų asociacijų organizacinių (asociacijos nariai, narystės koncentracija, asociacijos narystė, biudžetas, biudžeto paskirstymas atliekamoms funkcijoms, žmogiškieji ištekliai, asociacijos internacionalizacija ir kita), sektorinių (nacionalinė/regioninė vieno sektoriaus/skėtinė asociacija) ir atskiros šalies (verslo interesų grupių istorinė plėtra) charakteristikų. Tyrimo metu buvo apklausta 112 Lietuvos verslo interesų asociacijų, iš jų 80 nacionalinių ir 32 regioninės. Straipsnio pabaigoje pateikiamos išvados, kurios prisideda prie tolesnių Lietuvos verslo interesų asociacijų nacionalinių tyrimų ir yra tų tyrimų pagrindas.