Psichologinio pasipriešinimo atkuriamajam teisingumui problema

Santrauka

Atkuriamasis teisingumas – tai procesas, kai atgailaujantis pažeidėjas prisiima atsakomybę už savo poelgį, padarytą žalą nukentėjusiajam bei yra skatinamas atlyginti nusikaltimo aukai padarytą materialinę ir moralinę žalą. Atkuriamojo teisingumo idėja šiuo metu teisiniame ir kriminologiniame diskurse darosi vis aktualesnė. Tikimasi, kad šis teisingumas pakeis dabartinį teisės modelį, nukreiptą vien į nusikaltėlio nubaudimą. Manoma, kad atkuriamasis teisingumas yra palankesnis ir nusikaltimo aukai (skatina nusikaltėlį atlyginti jai), ir nusikaltėliui (verčia jį geriau suvokti aukai padarytą žalą ir taip skatina jį pasitaisyti, leidžia vėl integruotis į visuomenę), ir visuomenei (veiksmingiau atkuria nusikaltimo pažeistus visuomeninius santykius). Dėl to su atkuriamojo teisingumo sąvoka siejamos baudžiamosios justicijos, o kartu ir visos visuomenės humanizacijos viltys. Nors atkuriamojo teisingumo idėjos keliamos seniai, yra populiarios ir sulaukia gana plataus palaikymo, labai lėtai ir sunkiai skinasi kelią realiame gyvenime. Net ir pažangiausių visuomenių teisė vis dar yra orientuota į nubaudimą, o atkuriamojo teisingumo idėjos, nors ir palaikomos, vis dar neužima bent kiek reikšmingesnės vietos teisinėje sistemoje.