Prievolės įvykdymo natūra taikymas esant nuomos teisiniams santykiams

Santrauka

Lietuvos teisės sistemoje, kuri priklauso civilinės teisės tradicijai, prievolės įvykdymas natūra priskiriamas prie pirminių civilinių teisių gynimo būdų. Toks požiūris yra grindžiamas romėniškuoju principu pacta sunt servanda, sudarančiu prievolių teisės pagrindą. Tačiau teismo sprendimo, įpareigojančio skolininką įvykdyti prievolę natūra, įgyvendinimas yra sudėtingas, nes dažniausiai priklauso išimtinai nuo skolininko valios. Dėl to teisės doktrinos atstovai kelia klausimą, ar apskritai prievolės įvykdymas natūra, kaip pirminis pažeistos teisės gynimo būdas, yra efektyviai pritaikomas praktikoje. Pažymėtina, kad dauguma teisės doktrinos atstovų nagrinėja prievolių, kylančių iš pirkimo-pardavimo sutarties, įvykdymą natūra, kai pardavėjo pareiga, perduoti nuosavybės teisę į objektą (lot. – dare) ir pirkėjo pareiga sumokėti sutartą kainą, yra lengvai įgyvendinamos. Tuo tarpu prievoles, kylančias iš nuomos sutarties, vykdyti natūra yra daug sudėtingiau, nes šiuo atveju kyla sutarties šalies pareiga atlikti tam tikrą veiksmą (facere) arba susilaikyti nuo veikimo (non facere). Nuomos sutartys sudaro didelę dalį komercinės praktikos, o iš šių sutarčių kylančios prievolės yra tęstinio vykdymo, todėl šiuos įsipareigojimus tinkamai vykdyti natūra yra itin aktualu praktikoje. Dėl to šiame straipsnyje, be bendrųjų prievolių vykdymo natūra nuostatų analizės, taip pat nagrinėjama galimybė priversti nuomos sutarties šalis vykdyti savo prievoles natūra.