Aukštosios mokyklos potencialas kaip socialinė ekonominė kategorija: samprata, esmė ir funkcijos

Santrauka

Straipsnyje pateiktas aukštosios mokyklos potencialo, kaip socialinės ekonominės kategorijos, apibūdinimas. Teigiama, kad aukštosios mokyklos potencialas – tai kompleksas tarpusavyje sąveikaujančių elementų, turinčių atitinkamą struktūrą, kuri savo ruožtu apibūdinama kaip visuma nuotolinius santykių, ryšių, sąveikų ir priklausomybių. Šiam potencialui, kaip sistemai, būdingas vientisumas, elementų proporcingumas, atskiro elemento dalių proporcingumas. Aukštosios mokyklos potencialui, kaip dinamiškai sistemai, būdingas vystymosi subalansuotumas, hierarchiškumas, funkcionavimo nenutrūkstamumas. Straipsnyje teigiama, kad ypač reikšmingas vaidmuo turi tekti svarbiausiam aukštosios mokyklos pedagoginės ir mokslinės-techninės veiklos elementui, veiksniui – žmogiškajam intelektiniam potencialui. Visuomenės ekonominė ir socialinė veikla tampa vis intelektualesnė, todėl ir produktų, prekių bei paslaugų gamyboje intelektualinė veikla užima vis svarbesnę vietą. Taigi ir aukštosios mokyklos pedagoginė bei mokslinė-techninė veikla, kaip vienas svarbiausių ekonominės ir socialinės srities inovacijų generatorių ir tiekėjų, turi disponuoti aukščiausios kokybės žmogiškuoju intelektiniu potencialu – moksliniu-pedagoginiu intelektiniu potencialu. Asmenims, aukštojoje mokykloje norintiems užsiimti pedagogine ir moksline technine veikla, būtini išskirtiniai kūrybiniai sugebėjimai, mokslinė intuicija, pedagoginis meistriškumas bei kitos savybės, be kurių jie netiktų šiai veiklai.