Plačiai žinomų ir reputaciją turinčių prekių ženklų teisinė apsauga: teisinio reguliavimo Europos Sąjungos valstybėse narėse tendencijos

Santrauka

Neregistruotų plačiai žinomų prekių ženklų, registruotų plačiai žinomų prekių ženklų ir registruotų prekių ženklų, turinčių reputaciją, teisinės apsaugos ribos, bei šių teisinių kategorijų tarpusavio santykio sisteminė dilema, kuri yra užprogramuota tarptautinės bei Europos Sąjungos teisės reguliavimo expressis verbis (konkrečiai, Paryžiaus konvencijos 6bis straipsnis, TRIPS Sutarties 16 straipsnio 2 bei 3 dalys, Prekių ženklų direktyvos 4 straipsnio 2 dalies (d) punktas, 4 straipsnio 3 dalis, 4 straipsnio 4 dalies (a) punktas, 5 straipsnio 2 dalis, Reglamento dėl Bendrijos prekių ženklo 8 straipsnio 2 dalies (c) punktas, 8 straipsnio 5 dalis, 9 straipsnio 1 dalies (c) punktas) yra įvairių (ir skirtingų) analizių, debatų bei interpretacijų objektas. Vis dėlto praktiškai visos šiuolaikinės studijos pripažįsta, jog tarptautinėje teisėje esanti nuostata (TRIPS Sutarties 16 straipsnio 3 dalis) dėl plačiai žinomų prekių ženklų nepanašioms prekėms ir (arba) paslaugoms apsaugos, tokios apsaugos galimybę siejant su plačiai žinomo ženklo registracija, yra minimalus standartas, taigi nėra kliūtis analogišką apsaugą suteikti ir neregistruotiems plačiai žinomiems prekių ženklams.