plugins.themes.bootstrap3.article.main6751107d72087

Ramunė Guobaitė-Kirslienė

Santrauka

Straipsnyje nagrinėjami tarptautinei teisei ir praktikai būdingi ne viso darbo laiko esminiai ypatumai. Siekiant atskleisti šiuolaikinę ne viso darbo laiko sampratą, analizuojamos ne viso darbo laiko teisinio reglamentavimo prielaidos, ne viso darbo laiko sąvoka, pagrindinės organizavimo formos, trukmė, susitarimų dėl ne viso darbo laiko požymiai. Autorė konstatuoja, kad visapusiškai ne visą darbo laiką dirbančiųjų teisių apsauga užtikrinama tik tais atvejais, kai ji apima darbo, užimtumo bei socialinio draudimo teisės reguliavimo sritis. Tik tarpusavyje derinant šias teisinio reguliavimo sritis bei dispozityvųjį ir imperatyvųjį teisinio reguliavimo metodus, sudaromos tinkamos prielaidos ne viso darbo laiko susitarimus taikyti praktikoje. Taigi sukuriama daugiausiai kokybiškų darbo vietų, geriausiai užtikrinama tokių darbuotojų teisių apsauga bei efektyviausiai įgyvendinamos ne viso darbo laiko pagrindinės funkcijos: skatinti gyventojų užimtumą, užtikrinti darbo teisinių santykių lankstumą bei saugumą.

plugins.themes.bootstrap3.article.details6751107d75776

Skyrius
Mokslo straipsnis