Žmogiškieji ištekliai – svarbiausias konkurencinio pranašumo šaltinis strategiškai valdant organizaciją

Santrauka

Kiekvienos organizacijos pagrindinis tikslas yra gauti kuo didesnį pelną, užimti kuo didesnę rinkos dalį arba teikti kuo geresnes paslaugas. Norėdamos tai įgyvendinti jos turi turėti unikalių išteklių, o pagrindiniaiai iš jų ir būtų – žmogiškieji ištekliai. Straipsnyje analizuojama žmogiškųjų išteklių samprata. Pateikiami žmogiškųjų išteklių modeliai, tokie kaip Michigano verslo mokyklos žmogiškųjų išteklių modelis, Guesto modelis, Warwicko modelis ir Harwardo modelis. Straipsnyje pateikiamas empirinis tyrimas. Pagal tyrimo duomenis nematerialiosios motyvavimo priemonės yra karjeros vystymasis, pripažinimas darbe, geras vadovavimo stilius, galimybės nuolat tobulintis, mokytis. Materialiosios priemonės, kurias labiausiai respondentai išskyrė, yra darbo užmokestis, draudimas nuo nelaimingų atsitikimų darbe, apmokami telefono skambučiai bei sąskaitos. Tyrimo rezultatai parodė, kad darbuotojai nėra pakankamai įtraukiami į sprendimo priėmimo procesą. Respondentų nuomone, įmonės konkurencinis pranašumas pasiekiamas bendraujant su klientais, juos aptarnaujant, kuriant jos įvaizdį, diegiant inovacijas, žinias, nuolat rūpinantis organizacijos narių mokymu, įgyvendinant strateginius tikslus, propaguojant visapusį lankstumą, įmonei priklausant socialiniam tinklui. Kaip parodė empirinis tyrimas, įmonės ilgalaikis konkurencinis pranašumas žmogiškųjų išteklių srityje pasiekiamas, kai geros darbo sąlygos, pakankamas užmokestis, gera komunikacija, vertinamas darbuotojas, darbo vieta, skiriama reikiamai dėmesio mokymui, darbuotojai įtraukiami į sprendimų priėmimo procesą.