Raštingumo apmatai. Pavyzdys: tyrėjo tapatumas (straipsnis anglų kalba)

Santrauka

Nors tradiciškai raštingumas siejamas su gebėjimu skaityti ir rašyti, tačiau šiuolaikiniame pasaulyje jis tampa reikšmingu ideologijų, politikos, sociologijos, psichologijos, technologijų, semiotikos ir kitų sričių tyrimo objektu bei nauju šių tyrinėjimo sričių terminu. Akademinėje literatūroje pasirodo multiraštingumo arba raštingumų sąvokos. Istoriškai raštingumas vis dar klasifikuojamas į elitinį, senąjį raštingumą ir masių, naująjį raštingumą. Tai itin plačiai taikytina anglofonijos šalyse. Kita vertus, anglų kalba technologijų bei žiniatinklio dėka galinga banga įsiveržė ir į masių raštingumą, ir į elitinį raštingumą, nes akademinės publikacijos didžia dalimi (70 proc. Thompson Reuters duomenų bazėje kaupiamų mokslo leidinių) rašomos ir spausdinamos angliškai. Todėl akademiniame pasaulyje raštingumą imama suprasti ir kaip gebėjimą skaityti bei rašyti anglų kalba. Šiame straipsnyje atliekama ankstesnio tyrimo (Tamošiūnienė, Darginavičienė, 2010) apžvalga, kurios metu buvo aptariami argumento formavimo būdai anglų kalbos rašiniuose, stojant į Mykolo Romerio universiteto doktorantūrą. Nagrinėjamų rašto darbų analizė parodė, kad žemesniais balais įvertintuose darbuose argumentavimo strategijos ir struktūros skiriasi nuo argumentavimo strategijų ir struktūrų, taikomų aukštais balais įvertintuose darbuose. Šiuose darbuose plačiau naudojami išlygos ir paramos elementai. Tačiau diskurso analizė argumento formavimo strategijose nerodo, jog prastesnių anglų kalbos rašinių autoriai priskirtini menkesnei raštingumo kategorijai. Jų priskirtinumas prie tradicinės raštingumo savybės konstruoti informaciją priežastingumo ašyje nekoreliuoja su bendru žemu rašto darbo įvertinimu. Tyrimo išvadų pagrįstumas ir patikimumas apriboti nedideliu tirtų darbų skaičiumi. Tačiau iškeltos hipotezės suformuoja pagrindą platesniems ir longitudiniams tyrimams.