Verslumas elektronineje erdvėje: ką mes žinome?
plugins.themes.bootstrap3.article.main67d17fda14658
Santrauka
Prof. Arnoldas C. Cooperis 1973 m. paskelbė klasika laikomą straipsni „Techninis verslumas: ką mes žinome?", kuris iš esmės pradėjo mokslines naujos specifinės verslumo temos studijas. Kaip ir techninio verslumo atveju, verslumas elektroninėje erdvėje turi daug išskirtinių bruožų, jo reikšmė ir svoris nacionalinėje ekonomikoje sparčiai auga, o jo kontekstas ir raiškos formos yra specifinės. Elektroninės erdvės technologijų ir vėlesnis Web 2.0 arba socialinių technologijų tinkle proveržis verslumą elektroninėje erdvėje galutinai įtvirtino kaip savarankišką platesnio verslumo reiškinio kategoriją. Siuo metu verslai, susiję su tinklo technologijomis, dominuoja tarp naujai kuriamų technologinių verslų, taip pat skiriasi nuo tradicinio verslo.
Naujos technologijos atvėrė kelius tiek naujoms verslo formoms, tiek visiškai naujoms verslo šakoms. Technologijos taip pat gerokai padidino galimybes kiekvienam, turinčiam kompiuterį ir prieigą prie interneto, pradėti globalų verslą. Technologiniai instrumentai ir tinklo galimybės yra prieinamos ir panaudojamos net ir visiškai tradicinėse verslo srityse, tokiose, kaip, pavyzdžiui, žemės ūkis.
Straipsnyje analizuojamos pagrindinės verslumo elektroninėje erdvėje savybės ir skirtumai, palyginti su tradicine verslumo samprata. Mokslinėje literatūroje verslumas nagrinėjamas atsietai nuo technologijų ir konteksto, o tai, autoriaus nuomone, neleidžia atskleisti verslumo elektroninėje erdvėje ypatumų. Straipsnyje analizuojami verslumo elektroninėje erdvėje diferencijuojantys skirtumai, specifiniai elektroninio verslumo modeliai ir vertės grandinės. Akcentuojama, kad verslumas elektroninėje erdvėje yra prieinamiausia verslumo forma, ypač tinkama socialiai atskirtoms visuomenės grupėms. Verslumas elektroninėje erdvėje realizuojamas daug lengviau nei fizinėje erdvėje, kadangi itin sumažinami ekonominiai įėjimo į rinką trukdžiai, sukuriama rinka nišiniams, namudiniams ir pan. produktams ir paslaugoms.
Straipsnyje išanalizuota specifika verslumą elektroninėje erdvėje leidžia išskirti ir identifikuoti kaip specifinį reiškinį ir savarankišką mokslinės analizės ir studijų objektą. Siekiant iki galo suvokti šį reiškinį ir jo potencialą butini tolesni tyrimai. Be to, mažose ir atvirose ekonomikose kaip Lietuva verslumas elektroninėje erdvėje turėtų buti įvertintas kaip viešosios verslumo skatinimo politikos prioritetinė sritis, siekiant maksimizuoti jo potencialą visuomenėje ir tarp tradicinių verslų.
Naujos technologijos atvėrė kelius tiek naujoms verslo formoms, tiek visiškai naujoms verslo šakoms. Technologijos taip pat gerokai padidino galimybes kiekvienam, turinčiam kompiuterį ir prieigą prie interneto, pradėti globalų verslą. Technologiniai instrumentai ir tinklo galimybės yra prieinamos ir panaudojamos net ir visiškai tradicinėse verslo srityse, tokiose, kaip, pavyzdžiui, žemės ūkis.
Straipsnyje analizuojamos pagrindinės verslumo elektroninėje erdvėje savybės ir skirtumai, palyginti su tradicine verslumo samprata. Mokslinėje literatūroje verslumas nagrinėjamas atsietai nuo technologijų ir konteksto, o tai, autoriaus nuomone, neleidžia atskleisti verslumo elektroninėje erdvėje ypatumų. Straipsnyje analizuojami verslumo elektroninėje erdvėje diferencijuojantys skirtumai, specifiniai elektroninio verslumo modeliai ir vertės grandinės. Akcentuojama, kad verslumas elektroninėje erdvėje yra prieinamiausia verslumo forma, ypač tinkama socialiai atskirtoms visuomenės grupėms. Verslumas elektroninėje erdvėje realizuojamas daug lengviau nei fizinėje erdvėje, kadangi itin sumažinami ekonominiai įėjimo į rinką trukdžiai, sukuriama rinka nišiniams, namudiniams ir pan. produktams ir paslaugoms.
Straipsnyje išanalizuota specifika verslumą elektroninėje erdvėje leidžia išskirti ir identifikuoti kaip specifinį reiškinį ir savarankišką mokslinės analizės ir studijų objektą. Siekiant iki galo suvokti šį reiškinį ir jo potencialą butini tolesni tyrimai. Be to, mažose ir atvirose ekonomikose kaip Lietuva verslumas elektroninėje erdvėje turėtų buti įvertintas kaip viešosios verslumo skatinimo politikos prioritetinė sritis, siekiant maksimizuoti jo potencialą visuomenėje ir tarp tradicinių verslų.
plugins.themes.bootstrap3.article.details67d17fda1834c
Skyrius
Mokslo straipsnis
Šiam žurnalui suteikta Creative Commons Priskyrimas - Nekomercinis platinimas - Jokių išvestinių darbų 3.0 Unported licencija
- The Author grants to the Publisher the exclusive right and licence to publish this Article without remuneration until the expiry of the economic rights: to reproduce the article in print and digital form, including its publication; to disseminate the original version of the Article or its copies in Lithuania and foreign countries; to translate the Article; to publish the article, including making it publicly available via computer networks; to reproduce and publish the Article in Lithuanian and foreign databases; to licence usage of the Article in ways described in this paragraph.
- The Author warrants that the economic rights of the Author have not been assigned or granted to third parties, that the Article has not been published so far and is not under consideration of being published elsewhere.
- The Author warrants that the Article does not violate intellectual property rights of others.
- After the Article is published in Social Technologies the Author shall have a right to make it public on personal website or on a website of an institution of affiliation, to reproduce it for non-commercial teaching or scholarly research purposes, clearly indicating that the primary source of its publication is Social Technologies.
- This consent shall be considered invalid if the Editorial Board of the Social Technologies decides not to publish the Article.