Integruotų vadybos sistemų privalumai ir trūkumai teoriniu požiūriu
plugins.themes.bootstrap3.article.main67d17a2cceb43
Santrauka
Spartus socialiniai ir technologiniai pokyčiai, didėjanti konkurencija, didėjantis sociumo spaudimas plėtoti gamybą ir paslaugas, tausojant aplinką bei dirbančiųjų sveikatą, skatina organizacijas į savo veiklą bei išorės iššūkius žiūrėti itin kompleksiškai. Norint sėkmingai veržtis pirmyn, organizacijų vadovams tenka ieškoti naujų veiklos valdymo tobulinimo būdų.
Šiuo tikslu vis daugiau pažangių organizacijų pasirenka vadybos optimizavimo sprendimą - įdiegti vadinamąją integruotos vadybos sistemą, apimančią kokybės, darbuotojų saugos ir sveikatos, socialinės atsakomybės bei aplinkos apsaugos tarptautinių standartų reikalavimus. Keleto standartų sujungimas į vieną vadybos sistemą leidžia iš esmės padidinti organizacijos ekonominį veiksmingumą, tuo pat metu pagerinant gaminių ir paslaugų kokybę, produktyvumą bei organizacijos įvaizdį.
Vakarų šalyse vadybos sistemų integracijos praktinės problemos sprendžiamos moksliniu lygmeniu. Bendradarbiaujant mokslininkams ir praktikams formuojamos naujos integruotos vadybos koncepcijos bei kuriami modeliai, leidžiantys integruotos vadybos principus perkelti taip pat ir į viešąjį sektorių. Tai rodo, kad integruotų vadybos sistemų plėtra įgauna naują mastą, o šios tematikos mokslo tyrimų aktualumas didėja.
Straipsnio tikslas - apibūdinti integruotų vadybos sistemų potencialią naudą organizacijoms, siekiančioms optimizuoti valdymo procesus ir išryškinti galimus trūkumus bei įgyvendinimo problemas. Šiuo tikslu straipsnyje apžvelgiami tarptautiniai kokybės standartai, sudarantys prielaidas integruoti vadybos sistemas organizacijose. Taip pat remiantis užsienio autorių publikacijų ir atliktų tyrimų analize nagrinėjami integruotų vadybos sistemų teikiamos naudos bei galimų diegimo problemų klausimai.
Pažymima, jog vadybos sistemų integravimas sudaro sąlygas optimizuoti organizacijos valdymo procesus: sklandžiai organizuoti įmonės veiklą, numatytas užduotis vykdyti laiku, neviršyti suplanuoto biudžeto, iki minimumo sumažinti broką ir nekokybišką darbą, išvengti darbuotojų sveikatos sutrikdymų bei aplinkos pusiausvyros pažeidimų.
Vadybos sistemų koordinavimas bei priežiūra - tai kompleksinis, reikalaujantis nuolatinio perprojektavimo ir tuo pat metu inovacijų atskirose srityse, darbas. Kadangi iki šiol nėra tarptautinio standarto, pateikiančio vienareikšmes rekomendacijas vadybos sistemų integracijai užtikrinti, kiekviena organizacija šį uždavinį sprendžia individualiai, susidurdamos ir su panašiomis, ir su unikaliomis problemomis. Pabrėžtina, jog vienodas standartas gerokai palengvintų dažniausiai kylančių problemų sprendimą.
Straipsnyje formuluojama išvada, jog, užsibrėžus integruoti vadybos sistemas, svarbu organizacijos veiklos procesus suvokti kaip daugelio skirtingų vadybos sričių (išteklių, žinių, aplinkosaugos, darbų saugos, darbuotojų sveikatos apsaugos) vieningą valdymą ir remtis holistiniu požiūriu bei socialinės atsakomybės nuostata. Pažymėtina, kad Lietuvoje sparčiai daugėja organizacijų, siekiančių optimizuoti valdymo procesus, pasirenkant vadybos sistemų integravimo priemonę. Integruotų vadybos sistemų įgyvendinimo trukdžiai yra menki, palyginti su gaunama nauda. Mokslininkams ir praktikams sutelkus pajėgas ši nauda neabejotinai gali tapti dar svaresnė.
Šiuo tikslu vis daugiau pažangių organizacijų pasirenka vadybos optimizavimo sprendimą - įdiegti vadinamąją integruotos vadybos sistemą, apimančią kokybės, darbuotojų saugos ir sveikatos, socialinės atsakomybės bei aplinkos apsaugos tarptautinių standartų reikalavimus. Keleto standartų sujungimas į vieną vadybos sistemą leidžia iš esmės padidinti organizacijos ekonominį veiksmingumą, tuo pat metu pagerinant gaminių ir paslaugų kokybę, produktyvumą bei organizacijos įvaizdį.
Vakarų šalyse vadybos sistemų integracijos praktinės problemos sprendžiamos moksliniu lygmeniu. Bendradarbiaujant mokslininkams ir praktikams formuojamos naujos integruotos vadybos koncepcijos bei kuriami modeliai, leidžiantys integruotos vadybos principus perkelti taip pat ir į viešąjį sektorių. Tai rodo, kad integruotų vadybos sistemų plėtra įgauna naują mastą, o šios tematikos mokslo tyrimų aktualumas didėja.
Straipsnio tikslas - apibūdinti integruotų vadybos sistemų potencialią naudą organizacijoms, siekiančioms optimizuoti valdymo procesus ir išryškinti galimus trūkumus bei įgyvendinimo problemas. Šiuo tikslu straipsnyje apžvelgiami tarptautiniai kokybės standartai, sudarantys prielaidas integruoti vadybos sistemas organizacijose. Taip pat remiantis užsienio autorių publikacijų ir atliktų tyrimų analize nagrinėjami integruotų vadybos sistemų teikiamos naudos bei galimų diegimo problemų klausimai.
Pažymima, jog vadybos sistemų integravimas sudaro sąlygas optimizuoti organizacijos valdymo procesus: sklandžiai organizuoti įmonės veiklą, numatytas užduotis vykdyti laiku, neviršyti suplanuoto biudžeto, iki minimumo sumažinti broką ir nekokybišką darbą, išvengti darbuotojų sveikatos sutrikdymų bei aplinkos pusiausvyros pažeidimų.
Vadybos sistemų koordinavimas bei priežiūra - tai kompleksinis, reikalaujantis nuolatinio perprojektavimo ir tuo pat metu inovacijų atskirose srityse, darbas. Kadangi iki šiol nėra tarptautinio standarto, pateikiančio vienareikšmes rekomendacijas vadybos sistemų integracijai užtikrinti, kiekviena organizacija šį uždavinį sprendžia individualiai, susidurdamos ir su panašiomis, ir su unikaliomis problemomis. Pabrėžtina, jog vienodas standartas gerokai palengvintų dažniausiai kylančių problemų sprendimą.
Straipsnyje formuluojama išvada, jog, užsibrėžus integruoti vadybos sistemas, svarbu organizacijos veiklos procesus suvokti kaip daugelio skirtingų vadybos sričių (išteklių, žinių, aplinkosaugos, darbų saugos, darbuotojų sveikatos apsaugos) vieningą valdymą ir remtis holistiniu požiūriu bei socialinės atsakomybės nuostata. Pažymėtina, kad Lietuvoje sparčiai daugėja organizacijų, siekiančių optimizuoti valdymo procesus, pasirenkant vadybos sistemų integravimo priemonę. Integruotų vadybos sistemų įgyvendinimo trukdžiai yra menki, palyginti su gaunama nauda. Mokslininkams ir praktikams sutelkus pajėgas ši nauda neabejotinai gali tapti dar svaresnė.
plugins.themes.bootstrap3.article.details67d17a2cd2781
Skyrius
Mokslo straipsnis
Šiam žurnalui suteikta Creative Commons Priskyrimas - Nekomercinis platinimas - Jokių išvestinių darbų 3.0 Unported licencija
- The Author grants to the Publisher the exclusive right and licence to publish this Article without remuneration until the expiry of the economic rights: to reproduce the article in print and digital form, including its publication; to disseminate the original version of the Article or its copies in Lithuania and foreign countries; to translate the Article; to publish the article, including making it publicly available via computer networks; to reproduce and publish the Article in Lithuanian and foreign databases; to licence usage of the Article in ways described in this paragraph.
- The Author warrants that the economic rights of the Author have not been assigned or granted to third parties, that the Article has not been published so far and is not under consideration of being published elsewhere.
- The Author warrants that the Article does not violate intellectual property rights of others.
- After the Article is published in Social Technologies the Author shall have a right to make it public on personal website or on a website of an institution of affiliation, to reproduce it for non-commercial teaching or scholarly research purposes, clearly indicating that the primary source of its publication is Social Technologies.
- This consent shall be considered invalid if the Editorial Board of the Social Technologies decides not to publish the Article.
