Socialinė technologija. Koncepcijos „Socialinė technologija“ kritinė apžvalga
plugins.themes.bootstrap3.article.main67a73bd31b89b
Santrauka
Straipsnyje pirmiausia apibendrinama socialiniuose moksluose besitęsianti diskusija apie socialinę technologiją, kadangi socialinė technologija socialiniams mokslams suteikia žinių. Tai skatina dar aktyvesnius ginčus dėl socialinės tvarkos modernioje visuomenėje. Dominuojančių technikų numatymas dabar tampa modernią valstybę ir valdžią formuojančiu elementu.
Šios idėjos toliau straipsnyje plėtojamos analizuojant valstybinį valdymą galios ir vyriausybiškumo aspektu. Egzistuoja daug galios formų: suvereno galia, biogalia, drausminė galia ir pastoralinė galia. Pati socialinė technologija yra specifinė biogalios, drausminės galios ir pastoralinės galios išraiška, nes ji mažiausiai plėtoja empirinių faktų ir suteikia informacijos siekiant, pavyzdžiui, valdyti individą ir populiaciją naudojant „ekspertų galią" pagal šių formų valdžios kompetenciją. Vyriausybiškumas, aptariamas trečioje dalyje, atskleidžia valdžios ir mąstymo tipo sąsają. Socialinė technologija leidžia pristatyti naują mąstymo tipą, kai ima ryškėti vis daugiau ankstesnių valdymo formų problemų. Ekspertinė sprendimų priėmimo kompetencija nepriklauso biurokratams ar politikams - tai atlieka ekspertai, pasitelkę technologijas, kurios naudojamos specifiniams tikslams, reikalingai informacijai gauti. Socialinė technologija formuoja valdžios sprendimų priėmimo bazę, ji leidžia „technologizuoti" politiką ir specifinę individų ir viešosios valdžios galios sampratą. Dėl šių priežasčių socialinė technologija keičia valdžią trimis būdais: suteikia galią ekspertams pateikti socialinių mokslų žiniomis paremtus socialinių problemų sprendimo būdus; transformuoja vadžią (socialinė technologija susitiprina tvarkingo valdžios modelio paramos sistemas); gali apibrėžti naujas problemines viešosios valdžios sritis (viena tokių sričių yra nuotolinis darbas numatant savireguliacinius apribojimus, nustatytus administracinėmis procedūromis, parengtomis remiantis ekspertų nuomone, kitas pavyzdys būtų įgalinimas, vedantis prie naujo neturtingųjų elgesio modelio).
Paskutinėje straipsnio dalyje reiškiamas kritinis požiūris į socialines technologijas vyriausybiškumo aspektu, nes socialinė technologija gali sukelti ir griežtus bei įtemptus galios santykius. Ji gali suteikti ir daugiau laisvių, ir daugiau dominavimo. Kritinėje socialinių technologijų studijoje pateikiamos šios išvados ir žvelgiama į nuotolinio valdymo įgyvendinimą. Taigi galima tik stebėti planuotus ir neplanuotus padarinius ir kritiškai analizuoti visus socialinių technologijų aspektus. Žvelgiant į ateitį dėmesys sutelkiamas į valdomų subjektų, valdžios veikimo bei priežasčių problematiką, idėjų ir mąstymo tipų diskursą.
Šios idėjos toliau straipsnyje plėtojamos analizuojant valstybinį valdymą galios ir vyriausybiškumo aspektu. Egzistuoja daug galios formų: suvereno galia, biogalia, drausminė galia ir pastoralinė galia. Pati socialinė technologija yra specifinė biogalios, drausminės galios ir pastoralinės galios išraiška, nes ji mažiausiai plėtoja empirinių faktų ir suteikia informacijos siekiant, pavyzdžiui, valdyti individą ir populiaciją naudojant „ekspertų galią" pagal šių formų valdžios kompetenciją. Vyriausybiškumas, aptariamas trečioje dalyje, atskleidžia valdžios ir mąstymo tipo sąsają. Socialinė technologija leidžia pristatyti naują mąstymo tipą, kai ima ryškėti vis daugiau ankstesnių valdymo formų problemų. Ekspertinė sprendimų priėmimo kompetencija nepriklauso biurokratams ar politikams - tai atlieka ekspertai, pasitelkę technologijas, kurios naudojamos specifiniams tikslams, reikalingai informacijai gauti. Socialinė technologija formuoja valdžios sprendimų priėmimo bazę, ji leidžia „technologizuoti" politiką ir specifinę individų ir viešosios valdžios galios sampratą. Dėl šių priežasčių socialinė technologija keičia valdžią trimis būdais: suteikia galią ekspertams pateikti socialinių mokslų žiniomis paremtus socialinių problemų sprendimo būdus; transformuoja vadžią (socialinė technologija susitiprina tvarkingo valdžios modelio paramos sistemas); gali apibrėžti naujas problemines viešosios valdžios sritis (viena tokių sričių yra nuotolinis darbas numatant savireguliacinius apribojimus, nustatytus administracinėmis procedūromis, parengtomis remiantis ekspertų nuomone, kitas pavyzdys būtų įgalinimas, vedantis prie naujo neturtingųjų elgesio modelio).
Paskutinėje straipsnio dalyje reiškiamas kritinis požiūris į socialines technologijas vyriausybiškumo aspektu, nes socialinė technologija gali sukelti ir griežtus bei įtemptus galios santykius. Ji gali suteikti ir daugiau laisvių, ir daugiau dominavimo. Kritinėje socialinių technologijų studijoje pateikiamos šios išvados ir žvelgiama į nuotolinio valdymo įgyvendinimą. Taigi galima tik stebėti planuotus ir neplanuotus padarinius ir kritiškai analizuoti visus socialinių technologijų aspektus. Žvelgiant į ateitį dėmesys sutelkiamas į valdomų subjektų, valdžios veikimo bei priežasčių problematiką, idėjų ir mąstymo tipų diskursą.
plugins.themes.bootstrap3.article.details67a73bd31f343
Skyrius
Mokslo straipsnis
Šiam žurnalui suteikta Creative Commons Priskyrimas - Nekomercinis platinimas - Jokių išvestinių darbų 3.0 Unported licencija
- The Author grants to the Publisher the exclusive right and licence to publish this Article without remuneration until the expiry of the economic rights: to reproduce the article in print and digital form, including its publication; to disseminate the original version of the Article or its copies in Lithuania and foreign countries; to translate the Article; to publish the article, including making it publicly available via computer networks; to reproduce and publish the Article in Lithuanian and foreign databases; to licence usage of the Article in ways described in this paragraph.
- The Author warrants that the economic rights of the Author have not been assigned or granted to third parties, that the Article has not been published so far and is not under consideration of being published elsewhere.
- The Author warrants that the Article does not violate intellectual property rights of others.
- After the Article is published in Social Technologies the Author shall have a right to make it public on personal website or on a website of an institution of affiliation, to reproduce it for non-commercial teaching or scholarly research purposes, clearly indicating that the primary source of its publication is Social Technologies.
- This consent shall be considered invalid if the Editorial Board of the Social Technologies decides not to publish the Article.
