Veiksnių, turinčių įtakos kaupimo privačiuose pensijų fonduose efektyvumui, tyrimas
plugins.themes.bootstrap3.article.main67bb8a1e20b34
Santrauka
Tikslas. Šiuo metu Lietuvoje veikia trijų pakopų kaupimo senatvės pensijai sistema. Deja, sudarant pensijų kaupimo sutartis, įvertinama per mažai veiksnių, turinčių įtakos kaupimo strategijos efektyvumui. Straipsnio tikslas yra sukurti programinį įrankį, leidžiantį geriau įvertinti kaupimo riziką bei tiksliau modeliuoti galimus ilgalaikio kaupimo scenarijus.
Metodologija. Straipsnyje nagrinėjama investavimo strategija į antros ir trečios pakopos pensijų fondus, siekiant maksimaliai padidinti investicijų grąžą ir sumažinti riziką. Sukurtu programiniu įrankiu modeliuojami įvairūs kaupimo scenarijai. Analizuojama kaupimo trukmės, įmokų į pensijų fondus dydžio, valdymo įmonių taikomų mokesčių, fondų pelningumo rodiklių įtaka sukauptai pinigų sumai. Keičiant šių veiksnių reikšmes tiriama, kokią įtaką jie daro kaupimo efektyvumui.
Rezultatai. Tyrimas ir atliktas modeliavimas rodo, kad, panaudojant „Sodros“ įmokas, asmenines lėšas bei valstybės teikiamus priedus, galima sukaupti gerokai didesnes sumas nei investuojant tik į antros pakopos pensijų fondus. Siūlomos metodikos įgyvendinimui reikia užtikrinti bent minimalų asmeninių pensijos sistemos dalyvių lėšų pritraukimą į trečios pakopos pensijų fondus. Kita vertus, tyrimas atskleidė, kad tam tikrais atvejais kaupimas trečios pakopos pensijų fonduose gali būti nenaudingas.
Praktinė reikšmė. Privatūs pensijų fondai tapo labai populiarūs tarp neprofesionalių investuotojų. Deja, finansų įmonės ne visuomet pateikia objektyvius pasiūlymus bei išsamią informaciją. Siūlomas programinis įrankis gali padėti priimti pelningą investicinį sprendimą.
Originalumas/vertingumas. Finansų įmonių, kurios siūlo investuoti į privačius pensijų fondus, naudojamos skaičiuoklės ne visada pakankamai gerai įvertina investavimo riziką. Dažniausiai pateikiami optimistiniai scenarijai, kuriais vadovaujantis yra lengviau parduoti savo produktą. Šio tyrimo metu analizuojami tiek optimistiniai, tiek pesimistiniai scenarijai, padedantys susidaryti realų kaupimo naudingumo vaizdą.
Tyrimo ribotumas. Jeigu investicijų grąža smarkiai svyruoja per investavimo laikotarpį, o įmokų dydis ir periodiškumas nepastovūs, tuomet vidutinės metinės grąžos naudojimas skaičiavimuose gali lemti netikslius rezultatus.
Metodologija. Straipsnyje nagrinėjama investavimo strategija į antros ir trečios pakopos pensijų fondus, siekiant maksimaliai padidinti investicijų grąžą ir sumažinti riziką. Sukurtu programiniu įrankiu modeliuojami įvairūs kaupimo scenarijai. Analizuojama kaupimo trukmės, įmokų į pensijų fondus dydžio, valdymo įmonių taikomų mokesčių, fondų pelningumo rodiklių įtaka sukauptai pinigų sumai. Keičiant šių veiksnių reikšmes tiriama, kokią įtaką jie daro kaupimo efektyvumui.
Rezultatai. Tyrimas ir atliktas modeliavimas rodo, kad, panaudojant „Sodros“ įmokas, asmenines lėšas bei valstybės teikiamus priedus, galima sukaupti gerokai didesnes sumas nei investuojant tik į antros pakopos pensijų fondus. Siūlomos metodikos įgyvendinimui reikia užtikrinti bent minimalų asmeninių pensijos sistemos dalyvių lėšų pritraukimą į trečios pakopos pensijų fondus. Kita vertus, tyrimas atskleidė, kad tam tikrais atvejais kaupimas trečios pakopos pensijų fonduose gali būti nenaudingas.
Praktinė reikšmė. Privatūs pensijų fondai tapo labai populiarūs tarp neprofesionalių investuotojų. Deja, finansų įmonės ne visuomet pateikia objektyvius pasiūlymus bei išsamią informaciją. Siūlomas programinis įrankis gali padėti priimti pelningą investicinį sprendimą.
Originalumas/vertingumas. Finansų įmonių, kurios siūlo investuoti į privačius pensijų fondus, naudojamos skaičiuoklės ne visada pakankamai gerai įvertina investavimo riziką. Dažniausiai pateikiami optimistiniai scenarijai, kuriais vadovaujantis yra lengviau parduoti savo produktą. Šio tyrimo metu analizuojami tiek optimistiniai, tiek pesimistiniai scenarijai, padedantys susidaryti realų kaupimo naudingumo vaizdą.
Tyrimo ribotumas. Jeigu investicijų grąža smarkiai svyruoja per investavimo laikotarpį, o įmokų dydis ir periodiškumas nepastovūs, tuomet vidutinės metinės grąžos naudojimas skaičiavimuose gali lemti netikslius rezultatus.
plugins.themes.bootstrap3.article.details67bb8a1e24839
Skyrius
Mokslo straipsnis
Šiam žurnalui suteikta Creative Commons Priskyrimas - Nekomercinis platinimas - Jokių išvestinių darbų 3.0 Unported licencija
- The Author grants to the Publisher the exclusive right and licence to publish this Article without remuneration until the expiry of the economic rights: to reproduce the article in print and digital form, including its publication; to disseminate the original version of the Article or its copies in Lithuania and foreign countries; to translate the Article; to publish the article, including making it publicly available via computer networks; to reproduce and publish the Article in Lithuanian and foreign databases; to licence usage of the Article in ways described in this paragraph.
- The Author warrants that the economic rights of the Author have not been assigned or granted to third parties, that the Article has not been published so far and is not under consideration of being published elsewhere.
- The Author warrants that the Article does not violate intellectual property rights of others.
- After the Article is published in Social Technologies the Author shall have a right to make it public on personal website or on a website of an institution of affiliation, to reproduce it for non-commercial teaching or scholarly research purposes, clearly indicating that the primary source of its publication is Social Technologies.
- This consent shall be considered invalid if the Editorial Board of the Social Technologies decides not to publish the Article.
