Neformali elektroninė komunikacija organizacijų technologinių išteklių kontekste

Santrauka

Straipsnio tikslas – teoriškai ir praktiškai panagrinėti bei technologinių išteklių kontekste įvertinti neformalios elektroninės komunikacijos reikšmę organizacijoms. Straipsnio išvados suformuluotos remiantis atliktos metaanalizės bei empirinio tyrimo rezultatais. Besigilinančių į elektroninės organizacinės komunikacijos klausimus užsienio tyrėjų darbų analizė parodė, jog neformali komunikacija yra ne mažiau reikšminga nei formali, siekiant darbuotojų ir organizacijos veiklos efektyvumo. Neformalia komunikacija darbuotojai plečia gyvenimišką patirtį, kuria vėliau remiasi taip pat ir darbe, dalijasi darbine informacija, teikia vieni kitiems paramą, įveikiant kilusias darbo problemas, tenkina asmeninius psichoemocinius poreikius, pvz., bendravimo, pripažinimo, valdžios ir pan. Vertinant iš organizacijos perspektyvos pažymėtina, kad tinkamai valdoma neformali komunikacija palengvina komandų veiklos koordinavimą, organizacijos kultūros sklaidą, sumažina pasipriešinimą naujovėms, taip pat atlieka tam tikrą individualios bei grupinės elgsenos kontrolės funkciją. Vis dėlto elektroniniai kanalai silpnina neformalius ryšius, o dar dažniau – perkelia juos už organizacijos ribų. Todėl elektroninė komunikacija nėra priemonė, leidžianti kurti ir palaikyti neformalius tinklus tarp darbuotojų.
Empirinis tyrimas, atliktas tiesiogiai apklausiant Vilniaus miesto ir rajono teismų administracijos darbuotojus, parodė, kad tarnautojai aktyviai naudojasi organizacijos technologiniais ištekliais neformalios komunikacijos tikslais. Apklausai tikslingai buvo pasirinkti palyginti menko kompiuterinio raštingumo asmenys (dar tik besirengiantys ECDL testavimui), tačiau elektroniniais laiškais su draugais jie bendravo gana intensyviai: 72 proc. apklaustųjų teigė, jog su draugais jie susirašinėja kasdien arba dažnai. Be to, 93 proc. tyrimo dalyvių pažymėjo savo darbo kompiuteryje turį papildomą – komercinę – pašto dėžutę, o 14 proc. respondentų – net daugiau nei vieną. Plataus masto neformalus elektroninis bendravimas su draugais ir pažįstamais rodo, jog teismų administracijos darbuotojai savo psichoemocinius poreikius linkę tenkinti už darbovietės ribų. Tad empirinio tyrimo rezultatai patvirtino teorinės analizės išvadą, jog bendravimas kompiuteriu nėra vertingas plėtojant neformalius tarpusavio ryšius tarp organizacijos darbuotojų. Straipsnio autorių nuomone, neformalios komunikacijos už organizacijos ribų mastas būtų reikšmingai didesnis, jei būtų įvertinta ne tik elektroninio pašto vartojimo praktika, bet ir kiti elektroninio komunikavimo kanalai: socialiniai tinklai, videoskambučiai, realaus laiko pokalbių svetainės, interneto forumai ir pan. Prielaidai patikrinti reikalinga atlikti tolesnius neformalios darbuotojų elektroninės komunikacijos tyrimus.
Apibendrinant pažymėtina, jog norint, kad neformali komunikacija atliktų savo funkcijas organizacijose, o technologiniai ištekliai būtų naudojami efektyviai, vadovai turėtų darbuotojus skatinti neformaliai bendrauti tiesiogiai.