Kūrybingumo ugdymas – investicija į kūrybinę visuomenę

Santrauka

Straipsnyje analizuojama kūrybingumo svarba asmenybei ir visuomenei, kūrybingumo ugdymo poreikis universitetuose kaip dvasinės ir intelektualios elitinės asmenybės savastis. Mokslinės literatūros analizė atskleidžia, kad kūrybiškumas – ugdytina savybė, ir tuo tikslu universitetai turi taikyti originalius ir inovatyvius mokymo ir mokymosi metodus. Remiantis atvejo analize aptariamas vizualinės raiškos vaidmuo puoselėjant kūrybingumą, apžvelgiami kūrybiškumo ugdymo metodai Mykolo Romerio universiteto dėstomo dalyko programoje. Išryškinama kuriančio dėstytojo, dėstytojo menininko įtaka kūrybingos, jaunos asmenybės formavimui.
Tikslas – atsižvelgiant į šiuolaikinės kūrybinės visuomenės svarbą, atskleisti kūrybingumo ugdymo poreikį kaip dvasinės ir intelektualios elitinės asmenybės savastį, vizualinės raiškos vaidmenį, meno, kultūros istorijos pažinimo, šiuolaikinio meno ypatumų, dėstytojo – kūrėjo vaidmenį kūrybingumo ugdyme Lietuvos aukštojo mokslo institucijose.
Metodologija – mokslinės literatūros analizė atskleidžia, kad kūrybiškumas – ugdytina savybė ir tuo tikslu universitetai turi taikyti originalius ir inovatyvius mokymo ir mokymosi metodus. Remiantis atvejo analize aptariamas vizualinės raiškos vaidmuo puoselėjant kūrybingumą, apžvelgiami kūrybiškumo ugdymo metodai Mykolo Romerio universiteto dėstomo dalyko „Kūrybiškumo galimybės ir veikla“ programoje.
Rezultatai – kūrybiškumas nėra išskirtinė gabių žmonių savybė, bet pasiekiama kiekvienam individui. Švietimas ir mokymas gali būti ir paskata, ir kliūtis kūrybiškumui.
Todėl reikia kurti ir pritaikyti individualius ir originalius mokymo ir mokymosi metodus žinių trokštančios visuomenės poreikiams. Ugdant kūrybingumą svarbi metodų įvairovė.
Ugdymas menu – tai geriausias būdas asmenybės kūrybiškumui atsiskleisti. Dėstytojai menininkai suteikia profesionalų požiūrį į savo srities dalyką, yra pavyzdys savo gyvenimu ir kūryba jaunam žmogui, garsina universiteto vardą savo menine kūryba, kuri prilygsta dėstytojų mokslininkų moksliniams darbams.
Tyrimo ribotumas – straipsnyje apžvelgiama tik vieno dėstomo dalyko „Kūrybiškumo galimybės ir veikla“ metodika kūrybingumo ugdymo procese. Be to, pasitelkiamas tik vieno kurso studentų (N-90) grįžtamasis ryšys.
Praktinė reikšmė – kūrybiniame procese studentai įžvelgė teigiamą savęs vertinimą, individualiųjų savo asmenybės pusių suvokimą, savo ir kitų unikalumo pripažinimą ir vertinimą, savidiscipliną, emocijų skalę kuriant ir perduodant idėjas, komunikabilumą, gebėjimą spręsti problemas ir pritaikyti žinias. Aptariamus mokymo metodus galima taikyti mokant ir kitų dalykų.
Originalumas / vertingumas – straipsnyje aptariamas kūrybingumo ugdymo būdas vizualine raiška, naujo dėstomo dalyko „Kūrybiškumo galimybės ir veikla“ ypatumai, metodai, vaizdinė raiška kaip mąstymo ir komunikavimo būdas.
Tyrimo tipas – atvejo analizė.