plugins.themes.bootstrap3.article.main67bb9d57d458d

Tadas Limba Gintarė Gulevičiūtė

Santrauka

E. valdžios paslaugų diegimas yra stebimas ir fiksuojamas tiek Europos Sąjungoje (toliau ‒ ES), tiek Lietuvoje. Svarbu ir aktualu tirti e. valdžios paslaugas, jų diegimo ypatumus siekiant pateisinti šių paslaugų naudotojų lūkesčius. Straipsnio tikslas ‒ išanalizavus pagrindinius e. valdžios paslaugų diegimo ypatumus ES ir Lietuvoje, pateikti rekomendacijas, susijusias su e. valdžios paslaugų tobulinimo perspektyva. Taip pat siekiama išnagrinėti e. valdžios paslaugų diegimo teorinius aspektus; išanalizuoti e. valdžios paslaugų diegimo patirties ypatumus ES; išnagrinėti e. valdžios paslaugų diegimo patirtį Lietuvoje.
Remiantis išnagrinėtais e. valdžios paslaugų diegimo teoriniais aspektais, išanalizuotais šių paslaugų diegimo ypatumais ES ir Lietuvoje, Vidaus reikalų ministerijos Elektroninės valdžios politikos skyriuje atliktu tyrimu, pateikti pagrindiniai principai, kuriais remiantis e. valdžios paslaugos yra diegiamos ES ir Lietuvoje ‒ administracinių procedūrų paprastinimo, veiksmingumo ir efektyvumo, didžiausio dėmesio vartotojui, įtraukties ir prieinamumo, saugumo ir privatumo. Išskirtos pagrindinės problemos, su kuriomis susiduriama diegiant e. valdžios paslaugas ‒ visuomenės nepasitikėjimas e. valdžia; biurokratizuotos valdžios institucijos; žemas visuomenės kompiuterinis raštingumas ir mažas kompiuterių prieinamumas; sudėtingas saugumo ir privatumo užtikrinimas teikiant e. valdžios paslaugas; sąveikumo tarp valdžios institucijų ir ES lygmeniu stoka. Taip pat aptarta e. valdžios paslaugų geroji praktika ES šalyse; e. valdžios paslaugų teisinis reglamentavimas ir plėtros perspektyva Lietuvoje. Išnagrinėjus su e. valdžios paslaugų diegimu susijusius ES dokumentus, šalių narių gerąją praktiką, Lietuvos e. valdžios paslaugų teisinio reguliavimo aspektus, diegimo plėtros perspektyvą, pateikti pasiūlymai Lietuvoje diegiant e. valdžios paslaugas remtis administracinių procedūrų paprastinimo, įtraukties ir prieinamumo, informacijos saugojimo, veiksmingumo ir efektyvumo principais. Lietuvoje priimti E. valdžios strategiją, o jei tai nebus padaryta, tai bent jau e. valdžia ir e. valdžios paslaugų diegimo sritis turėtų būti atskira dalimi išdėstyta Viešojo valdymo tobulinimo 2012‒2020 metų programoje. Skatinti Lietuvoje tokius projektus kaip „STORK“, kurie didina sąveikumą, sukurti Lietuvoje sąveikumo pagrindus, nes didžiausios problemos diegiant e. valdžios paslaugas kyla dėl sąveikumo stokos.

plugins.themes.bootstrap3.article.details67bb9d57d7e86

Skyrius
Mokslo straipsnis