Elektroninių atpažinties priemonių viešajame Lietuvos sektoriuje plėtra: pokyčio galimybių analizė
plugins.themes.bootstrap3.article.main67bb8cb7d4582
Santrauka
Straipsnyje nagrinėjamos e. atpažinties priemonės, analizuojama ir vertinama, kokie pokyčiai turėtų įtakos efektyvių e. atpažinties technologijos sprendimų diegimui Lietuvos viešajame sektoriuje, susiejant juos su institucijų organizaciniais gebėjimais. Siekiama pagrįsti organizacinių gebėjimų modelio rengimą, kuris leistų efektyviau išnaudoti e. atpažinties technologijų sprendimus Lietuvos viešajame sektoriuje.
Turinio analizė atskleidė, kad e. paslaugų direktyvos (2006/123/EB) nuostatos dėl e. paslaugų teikimo piliečiams, naudojant vieną langelį, įgyvendinimas užtikrina tik kai kurių (Sodros, turto ir mokesčių deklaracijų) e. paslaugų sėkmingą plėtrą ir naudojimą. Nors piliečiams yra išduotos nacionalinės identifikavimo kortelės tam, kad pasinaudotų viešojo ir privataus sektorių teikiamomis e. paslaugomis, tačiau piliečiai dažniausiai naudojasi privačiais e. atpažinties sprendimais (e. bankininkyste). Dėl to verslo sektorius Lietuvoje patiria papildomą finansinę naštą, nors praktika kaimyninėse šalyse (Estijoje, Latvijoje) rodo, kad viešojo sektoriaus piliečiams išduoti kvalifikuoti sertifikatai gali būti aktyviai naudojami prieigai prie e. paslaugų.
Nors dalis viešojo sektoriaus įstaigų naudoja modernias e. dokumentų valdymo sistemas ir pradeda naudoti e. parašą vidaus ir (ar) siunčiamiems elektroniniams dokumentams pasirašyti, tačiau Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos duomenimis, tik 13 proc. (iš 3500 apklaustų) viešojo sektoriaus įstaigų nuo 2014 m. sausio 1 d. pasirengusios keistis e. dokumentais. Kol kas viešajame sektoriuje nėra žinoma, kurios įstaigos turi e. dokumentų valdymo sistemas, kurios ne. Be to, gavusios rečiau naudojamų e. dokumentų formatus viešojo sektoriaus institucijos negalėtų atsakyti piliečiams dėl 2009 m. Vyriausiojo Lietuvos archyvaro patvirtino ADOC e. dokumento standarto naudojimo Lietuvos viešojo administravimo sektoriuje.
Pilotinio tyrimo metu gauta informacija iš ministerijų ir Vyriausybės departamentų apie e. atpažinties sprendimų naudojimą prieigai prie e. paslaugų, kurias teikia viešasis ir privatus sektorius. Pagrindiniai pilotinio tyrimo klausimai užduoti ministerijų ir departamentų atstovams apie organizacinius gebėjimus naudoti, diegti ir įgyvendinti e. atpažinties technologijų sprendimus, t. y. kokios e. atpažinties technologijos ir įranga naudojamos, kokiais lygiais bendradarbiavimą užtikrina pasirinktos e. atpažinties technologijos (G2E, G2C, G2B, G2G), ar viešojo sektoriaus atstovai turi pakankamai įgūdžių naudotis e. atpažinties technologijomis ir pan.
Nors ministerijos ir Vyriausybės departamentai turi ir naudoja e. dokumento valdymo sistemas su integruotais e. atpažinties sprendimais, tam, kad būtų efektyviai išnaudojama e. atpažinties technologija, būtina tobulinti viešojo sektoriaus institucijų administracinius gebėjimus. Taip būtų įtakojami efektyvūs procesai, užtikrinantys automatizavimą, laiko taupymą ir taip užtikrintų pridėtinę e. valdžios vertę. Tik turint patikimas, veikiančias ir naudojamas e. atpažinties technologijas nacionaliniu lygiu, bus galima užtikrinti ES tikslą dėl tarpvalstybinių e. paslaugų teikimo. Todėl vadybinės rekomendacijos, pagrįstos moksliniais tyrimais, yra būtinos, kad būtų galima tobulinti Lietuvos viešojo sektoriaus gebėjimus diegti e. atpažinties sprendimus. Bus siekiama parengti organizacinių gebėjimų modelį e. atpažinties sprendimų įgyvendinimui Lietuvos viešajame sektoriuje ir pagrįsti jo tinkamumą.
Turinio analizė atskleidė, kad e. paslaugų direktyvos (2006/123/EB) nuostatos dėl e. paslaugų teikimo piliečiams, naudojant vieną langelį, įgyvendinimas užtikrina tik kai kurių (Sodros, turto ir mokesčių deklaracijų) e. paslaugų sėkmingą plėtrą ir naudojimą. Nors piliečiams yra išduotos nacionalinės identifikavimo kortelės tam, kad pasinaudotų viešojo ir privataus sektorių teikiamomis e. paslaugomis, tačiau piliečiai dažniausiai naudojasi privačiais e. atpažinties sprendimais (e. bankininkyste). Dėl to verslo sektorius Lietuvoje patiria papildomą finansinę naštą, nors praktika kaimyninėse šalyse (Estijoje, Latvijoje) rodo, kad viešojo sektoriaus piliečiams išduoti kvalifikuoti sertifikatai gali būti aktyviai naudojami prieigai prie e. paslaugų.
Nors dalis viešojo sektoriaus įstaigų naudoja modernias e. dokumentų valdymo sistemas ir pradeda naudoti e. parašą vidaus ir (ar) siunčiamiems elektroniniams dokumentams pasirašyti, tačiau Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos duomenimis, tik 13 proc. (iš 3500 apklaustų) viešojo sektoriaus įstaigų nuo 2014 m. sausio 1 d. pasirengusios keistis e. dokumentais. Kol kas viešajame sektoriuje nėra žinoma, kurios įstaigos turi e. dokumentų valdymo sistemas, kurios ne. Be to, gavusios rečiau naudojamų e. dokumentų formatus viešojo sektoriaus institucijos negalėtų atsakyti piliečiams dėl 2009 m. Vyriausiojo Lietuvos archyvaro patvirtino ADOC e. dokumento standarto naudojimo Lietuvos viešojo administravimo sektoriuje.
Pilotinio tyrimo metu gauta informacija iš ministerijų ir Vyriausybės departamentų apie e. atpažinties sprendimų naudojimą prieigai prie e. paslaugų, kurias teikia viešasis ir privatus sektorius. Pagrindiniai pilotinio tyrimo klausimai užduoti ministerijų ir departamentų atstovams apie organizacinius gebėjimus naudoti, diegti ir įgyvendinti e. atpažinties technologijų sprendimus, t. y. kokios e. atpažinties technologijos ir įranga naudojamos, kokiais lygiais bendradarbiavimą užtikrina pasirinktos e. atpažinties technologijos (G2E, G2C, G2B, G2G), ar viešojo sektoriaus atstovai turi pakankamai įgūdžių naudotis e. atpažinties technologijomis ir pan.
Nors ministerijos ir Vyriausybės departamentai turi ir naudoja e. dokumento valdymo sistemas su integruotais e. atpažinties sprendimais, tam, kad būtų efektyviai išnaudojama e. atpažinties technologija, būtina tobulinti viešojo sektoriaus institucijų administracinius gebėjimus. Taip būtų įtakojami efektyvūs procesai, užtikrinantys automatizavimą, laiko taupymą ir taip užtikrintų pridėtinę e. valdžios vertę. Tik turint patikimas, veikiančias ir naudojamas e. atpažinties technologijas nacionaliniu lygiu, bus galima užtikrinti ES tikslą dėl tarpvalstybinių e. paslaugų teikimo. Todėl vadybinės rekomendacijos, pagrįstos moksliniais tyrimais, yra būtinos, kad būtų galima tobulinti Lietuvos viešojo sektoriaus gebėjimus diegti e. atpažinties sprendimus. Bus siekiama parengti organizacinių gebėjimų modelį e. atpažinties sprendimų įgyvendinimui Lietuvos viešajame sektoriuje ir pagrįsti jo tinkamumą.
plugins.themes.bootstrap3.article.details67bb8cb7d84ad
Skyrius
Mokslo straipsnis
Šiam žurnalui suteikta Creative Commons Priskyrimas - Nekomercinis platinimas - Jokių išvestinių darbų 3.0 Unported licencija
- The Author grants to the Publisher the exclusive right and licence to publish this Article without remuneration until the expiry of the economic rights: to reproduce the article in print and digital form, including its publication; to disseminate the original version of the Article or its copies in Lithuania and foreign countries; to translate the Article; to publish the article, including making it publicly available via computer networks; to reproduce and publish the Article in Lithuanian and foreign databases; to licence usage of the Article in ways described in this paragraph.
- The Author warrants that the economic rights of the Author have not been assigned or granted to third parties, that the Article has not been published so far and is not under consideration of being published elsewhere.
- The Author warrants that the Article does not violate intellectual property rights of others.
- After the Article is published in Social Technologies the Author shall have a right to make it public on personal website or on a website of an institution of affiliation, to reproduce it for non-commercial teaching or scholarly research purposes, clearly indicating that the primary source of its publication is Social Technologies.
- This consent shall be considered invalid if the Editorial Board of the Social Technologies decides not to publish the Article.
