Aukštesniųjų klasių mokinių muzikinio kūrybiškumo ugdymas naudojant muzikines kompiuterines technologijas (MKT) muzikos pamokoje
plugins.themes.bootstrap3.article.main67bb99a1d1d32
Santrauka
Pastarąjį dešimtmetį ypač plačiai analizuojamos dvi ugdymo problemos, viena jų – kūrybiškumas, taip pat ir muzikinis kūrybiškumas, kita – naujosios technologijos muzikiniame ugdyme. Tyrėjai siūlo įvairius muzikinio kūrybiškumo ugdymo metodus, prie kurių priskiriamos ir kompiuterinės technologijos. MKT panaudojimas muzikinio ugdymo procese leidžia išplėsti mokinių meninės raiškos, kūrybos būdų, formų, bendrųjų gebėjimų (socialinių, informacinių, kūrybiškumo ir kt.) galimybes; sudaro sąlygas kūrybiškai pritaikyti žinias, gebėjimus, kūrybiškai bendrauti ir bendradarbiauti. Tyrimų, atskleidžiančių MKT naudojimo aukštesniųjų klasių mokinių muzikiniam kūrybiškumui ugdyti galimybes, vis dar stokojama. Todėl buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas – išsiaiškinti MKT naudojimo galimybes ugdant aukštesniųjų klasių mokinių muzikinį kūrybiškumą muzikos pamokoje. Tyrimo metodai: literatūros analizė, interviu su muzikos mokytojais. Tyrimo metu apklausti 8 muzikos pedagogai.
Mokslinės literatūros analizė atskleidė, jog muzikinį kūrybiškumą tyrinėję autoriai jį apibrėžia gana įvairiai. Kai kurie mokslininkai (Elliot, 1995; Azzara, 2002; Merker, 2006; Jorgenson, 2008 ir kt.) jį apibrėžia kaip laisvą improvizaciją, kiti (Cope, 2005) nagrinėja muzikinio kūrybiškumo kompiuterinius modelius. Dar kiti (Wiggins, 2001; Hickey, 2003; Burnard, 2012) mokslininkai teigia, kad muzikinis kūrybiškumas atsiranda iš kūrybiškumo proceso. Dažnai muzikinis kūrybiškumas apskritai nėra atskiriamas nuo bendrojo kūrybiškumo, taip plačiai analizuoto psichologijos ir pedagogikos mokslų. Straipsnyje muzikinio kūrybiškumo samprata analizuojama plačiau.
Viena iš gana sparčiai plintančių muzikinio kūrybiškumo plėtros ir ugdymo formų yra MKT naudojimas muzikiniame ugdyme. Nemažai užsienio šalių mokslininkų įžvelgia pozityvias naujųjų technologijų taikymo muzikos klasėje tendencijas (Gall, Sammer, De Vugt, 2012).
Remiantis mokslinės literatūros analizės duomenimis, buvo atliktas interviu su 9–10 klasių mokinius mokančiais muzikos mokytojais. Interviu norėta atskleisti muzikos mokytojų požiūrį ir patirtį naudojant MKT aukštesniųjų klasių mokinių muzikiniam kūrybiškumui ugdyti. Interviu gauti duomenys atskleidė, jog 9–10 klasių muzikos pamokose naudojamos įvairios MKT ir muzikos mokytojai pasirenka tokias, kokios jiems yra prieinamos, priimtinos ar jų mokiniams reikalingos. Dažniausiai 9–10 klasių mokinių muzikos pamokose naudojamos priemonės: www.youtube.com, kompiuterinės muzikos kūrybos programos Music Maker ir Audacity, virtuali pianino klaviatūra, interaktyvi lenta (muzikinėms užduotims atlikti), mikrofonas su kolonėle. Kitos priemonės labiau priskirtinos prie bendrųjų IKT (multimedija, internetiniai tinklalapiai pristatymams: www.prezi.com; www.wiki.com; www.slideshare. net, fotoaparatas, vaizdo kamera, testų sudarymo sistemos, kaip, pvz., www.etest.lt).
Tyrimas atskleidė ir tai, kad mokytojai labai stokoja žinių apie muzikinio kūrybiškumo ugdymo metodus, dažnas jų MKT naudoja tik todėl, kad pačiam yra įdomios naujosios technologijos ir jie įžvelgia geresnę mokinių motyvaciją muzikos mokymuisi. Tik vienas kitas mokytojas, kuris MKT naudoja jau daugiau nei 2–3 m., teigia, kad tai priemonė ne tik motyvacijai didinti, bet ir mokinių muzikiniam kūrybiškumui ugdyti.
Mokslinės literatūros analizė atskleidė, jog muzikinį kūrybiškumą tyrinėję autoriai jį apibrėžia gana įvairiai. Kai kurie mokslininkai (Elliot, 1995; Azzara, 2002; Merker, 2006; Jorgenson, 2008 ir kt.) jį apibrėžia kaip laisvą improvizaciją, kiti (Cope, 2005) nagrinėja muzikinio kūrybiškumo kompiuterinius modelius. Dar kiti (Wiggins, 2001; Hickey, 2003; Burnard, 2012) mokslininkai teigia, kad muzikinis kūrybiškumas atsiranda iš kūrybiškumo proceso. Dažnai muzikinis kūrybiškumas apskritai nėra atskiriamas nuo bendrojo kūrybiškumo, taip plačiai analizuoto psichologijos ir pedagogikos mokslų. Straipsnyje muzikinio kūrybiškumo samprata analizuojama plačiau.
Viena iš gana sparčiai plintančių muzikinio kūrybiškumo plėtros ir ugdymo formų yra MKT naudojimas muzikiniame ugdyme. Nemažai užsienio šalių mokslininkų įžvelgia pozityvias naujųjų technologijų taikymo muzikos klasėje tendencijas (Gall, Sammer, De Vugt, 2012).
Remiantis mokslinės literatūros analizės duomenimis, buvo atliktas interviu su 9–10 klasių mokinius mokančiais muzikos mokytojais. Interviu norėta atskleisti muzikos mokytojų požiūrį ir patirtį naudojant MKT aukštesniųjų klasių mokinių muzikiniam kūrybiškumui ugdyti. Interviu gauti duomenys atskleidė, jog 9–10 klasių muzikos pamokose naudojamos įvairios MKT ir muzikos mokytojai pasirenka tokias, kokios jiems yra prieinamos, priimtinos ar jų mokiniams reikalingos. Dažniausiai 9–10 klasių mokinių muzikos pamokose naudojamos priemonės: www.youtube.com, kompiuterinės muzikos kūrybos programos Music Maker ir Audacity, virtuali pianino klaviatūra, interaktyvi lenta (muzikinėms užduotims atlikti), mikrofonas su kolonėle. Kitos priemonės labiau priskirtinos prie bendrųjų IKT (multimedija, internetiniai tinklalapiai pristatymams: www.prezi.com; www.wiki.com; www.slideshare. net, fotoaparatas, vaizdo kamera, testų sudarymo sistemos, kaip, pvz., www.etest.lt).
Tyrimas atskleidė ir tai, kad mokytojai labai stokoja žinių apie muzikinio kūrybiškumo ugdymo metodus, dažnas jų MKT naudoja tik todėl, kad pačiam yra įdomios naujosios technologijos ir jie įžvelgia geresnę mokinių motyvaciją muzikos mokymuisi. Tik vienas kitas mokytojas, kuris MKT naudoja jau daugiau nei 2–3 m., teigia, kad tai priemonė ne tik motyvacijai didinti, bet ir mokinių muzikiniam kūrybiškumui ugdyti.
plugins.themes.bootstrap3.article.details67bb99a1d592b
Skyrius
Mokslo straipsnis
Šiam žurnalui suteikta Creative Commons Priskyrimas - Nekomercinis platinimas - Jokių išvestinių darbų 3.0 Unported licencija
- The Author grants to the Publisher the exclusive right and licence to publish this Article without remuneration until the expiry of the economic rights: to reproduce the article in print and digital form, including its publication; to disseminate the original version of the Article or its copies in Lithuania and foreign countries; to translate the Article; to publish the article, including making it publicly available via computer networks; to reproduce and publish the Article in Lithuanian and foreign databases; to licence usage of the Article in ways described in this paragraph.
- The Author warrants that the economic rights of the Author have not been assigned or granted to third parties, that the Article has not been published so far and is not under consideration of being published elsewhere.
- The Author warrants that the Article does not violate intellectual property rights of others.
- After the Article is published in Social Technologies the Author shall have a right to make it public on personal website or on a website of an institution of affiliation, to reproduce it for non-commercial teaching or scholarly research purposes, clearly indicating that the primary source of its publication is Social Technologies.
- This consent shall be considered invalid if the Editorial Board of the Social Technologies decides not to publish the Article.
