Minios išteklių naudojimas švietime
plugins.themes.bootstrap3.article.main67bb89575b5d4
Santrauka
Tikslas – spartus interneto technologijų vystymasis per paskutinius kelis dešimtmečius organizacijoms suteikė daug naujų galimybių pasiekti savo tikslus. Ypatingai daug galimybių atvėre socialinių tinklų atsiradimas ir išplitimas visuomenėje. Viena iš alternatyvų organizacijoms yra minios išteklių naudojimas. Pagal Jeff Howe (2006), minios ištekliai (angl. crowdsourcing) yra veiksmas, kai užduotį, kurią anksčiau atlikdavo organizacijos darbuotojai, atviru šaukimu pateikiamas grupei anoniminių sprendėjų. Šios koncepcijos esmė yra didelis informacijos ir žinių kiekis, kurio aprėpti negali vienas žmogus ar kelių žmonių grupė, todėl krepiamasi pagalbos į minią.
Švietimo įstaigos turi daug svarbių funkcijų (pvz.: patalpų priežiūra, rinkotyra ir t. t.), reikalaujančių daug laiko ir energijos, kuri galėtų būti panaudota švietimui ir mokymui. Taip pat mokslo įstaigos ne visada turi pakankamai lėšų ar idėjų, kaip atlikti funkcijas. Minios išteklių naudojimas šiuo atveju gali padėti.
Termino naujumas indikuoja, kad nėra pakankamai mokslinės literatūros šaltinių, kaip minios ištekliai gali būti panaudojami švietimo įstaigų veikloje. Todėl šio straipsnio tikslas yra pateikti apžvalgą veiklų, kaip švietimo organizacijos naudoja minios išteklius atlikdamos savo funkcijas ir jas susisteminti į koncepcinį modelį, kuris padėtų atskleisti šios priemonės panaudojimo potencialą švietime.
Metodologija – straipsnis pristato koncepcinį modelį, kuris nurodo, kaip minios resursai yra naudojami švietimo įstaigų veikloje. Šis modelis yra paremtas mokslinės literatūros ir atvejų analizių nagrinėjimu ir sinteze.
Rezultatai – literatūros ir atvejų analizė leido sukurti koncepcinį modelį, kuris išskiria pagrindines ir šalutines švietimo įstaigų veiklas bei funkcijas, kuriose naudojamasi minios resursais. Šio įrankio naujumas neleidžia susidaryti išsamaus naudojimo galimybių vaizdo, tačiau pirminis modelis suteikia pagrindą tolesniam temos nagrinėjimui.
Tyrimo ribotumas – pateiktas modelis yra koncepcinis ir turi būti empiriškai išbandytas.
Praktinė reikšmė – pristatytas modelis gali būti naudojamas kaip įrankis tolesnei empirinei analizei ir veikti kaip vadovas švietimo institucijoms panaudojant minios išteklius veikloje. Pateiktų pavyzdžių gausa padėtų organizacijoms rasti kelius į problemų sprendimą naudojant šią priemonę.
Orginalumas/vertingumas – nors straipsnyje gausu dalinių ir netikslių įžvalgų bei išvadų, šis modelis yra pirmasis indėlis mokslinėje literatūroje į temos nagrinėjimą bei pateikia holistinį nagrinėjamos temo vaizdą.
Tyrimo tipas: koncepcijų pristatymas.
Švietimo įstaigos turi daug svarbių funkcijų (pvz.: patalpų priežiūra, rinkotyra ir t. t.), reikalaujančių daug laiko ir energijos, kuri galėtų būti panaudota švietimui ir mokymui. Taip pat mokslo įstaigos ne visada turi pakankamai lėšų ar idėjų, kaip atlikti funkcijas. Minios išteklių naudojimas šiuo atveju gali padėti.
Termino naujumas indikuoja, kad nėra pakankamai mokslinės literatūros šaltinių, kaip minios ištekliai gali būti panaudojami švietimo įstaigų veikloje. Todėl šio straipsnio tikslas yra pateikti apžvalgą veiklų, kaip švietimo organizacijos naudoja minios išteklius atlikdamos savo funkcijas ir jas susisteminti į koncepcinį modelį, kuris padėtų atskleisti šios priemonės panaudojimo potencialą švietime.
Metodologija – straipsnis pristato koncepcinį modelį, kuris nurodo, kaip minios resursai yra naudojami švietimo įstaigų veikloje. Šis modelis yra paremtas mokslinės literatūros ir atvejų analizių nagrinėjimu ir sinteze.
Rezultatai – literatūros ir atvejų analizė leido sukurti koncepcinį modelį, kuris išskiria pagrindines ir šalutines švietimo įstaigų veiklas bei funkcijas, kuriose naudojamasi minios resursais. Šio įrankio naujumas neleidžia susidaryti išsamaus naudojimo galimybių vaizdo, tačiau pirminis modelis suteikia pagrindą tolesniam temos nagrinėjimui.
Tyrimo ribotumas – pateiktas modelis yra koncepcinis ir turi būti empiriškai išbandytas.
Praktinė reikšmė – pristatytas modelis gali būti naudojamas kaip įrankis tolesnei empirinei analizei ir veikti kaip vadovas švietimo institucijoms panaudojant minios išteklius veikloje. Pateiktų pavyzdžių gausa padėtų organizacijoms rasti kelius į problemų sprendimą naudojant šią priemonę.
Orginalumas/vertingumas – nors straipsnyje gausu dalinių ir netikslių įžvalgų bei išvadų, šis modelis yra pirmasis indėlis mokslinėje literatūroje į temos nagrinėjimą bei pateikia holistinį nagrinėjamos temo vaizdą.
Tyrimo tipas: koncepcijų pristatymas.
plugins.themes.bootstrap3.article.details67bb895760040
Skyrius
Mokslo straipsnis
Šiam žurnalui suteikta Creative Commons Priskyrimas - Nekomercinis platinimas - Jokių išvestinių darbų 3.0 Unported licencija
- The Author grants to the Publisher the exclusive right and licence to publish this Article without remuneration until the expiry of the economic rights: to reproduce the article in print and digital form, including its publication; to disseminate the original version of the Article or its copies in Lithuania and foreign countries; to translate the Article; to publish the article, including making it publicly available via computer networks; to reproduce and publish the Article in Lithuanian and foreign databases; to licence usage of the Article in ways described in this paragraph.
- The Author warrants that the economic rights of the Author have not been assigned or granted to third parties, that the Article has not been published so far and is not under consideration of being published elsewhere.
- The Author warrants that the Article does not violate intellectual property rights of others.
- After the Article is published in Social Technologies the Author shall have a right to make it public on personal website or on a website of an institution of affiliation, to reproduce it for non-commercial teaching or scholarly research purposes, clearly indicating that the primary source of its publication is Social Technologies.
- This consent shall be considered invalid if the Editorial Board of the Social Technologies decides not to publish the Article.
