Gairės valdžios piliečiui (G2E) technologijų vystymui: teoriniai modelio konstravimo aspektai
plugins.themes.bootstrap3.article.main67bb89110fc92
Santrauka
Pastaruosius du dešimtmečius technologijų taikymas žmogiškųjų išteklių valdymo (toliau ŽIV) procesams ir jų tyrimai yra vienas iš plačiai analizuojamų klausimų užsienio mokslinėje literatūroje. Technologijų taikymas ŽIV funkcijoms efektyviau įgyvendinti, sėkmės ir nesėkmės atvejų analizė suteikia daug naudingos informacijos tiek akademikams, tiek ir praktikams. Mokslinėje literatūroje teigiama, kad IT įdiegimas šiuose procesuose padeda organizacijai sumažinti administracines išlaidas, pagerinti darbuotojų bendravimą, suteikia nuolatinę prieigą prie informacijos. Tačiau daugiausia analizuojama privataus sektoriaus atvejai. Kaip turėtų būti organizuotas viešojo sektoriaus žmogiškųjų išteklių valdymo technologijų diegimas, monitoringas ir kuriami modeliai, atliktų tyrimų nėra daug.
Kaip pradinis išeities taškas šiai analizei buvo pasirinktas vienas iš elektroninės valdžios disciplinos modelių – valdžia darbuotojui. Straipsnių šia tema paieška parodė, kad ši tema dar nėra plačiai analizuojama. Plėsti žinias teoriniu lygmeniu buvo panaudotas analogijos metodas. Žinios apie koncepcijas, sampratas, stadijas, galimus elementus buvo perimtos iš valdžios piliečiui (G2C) bei valdžios valdžiai (G2G) modelių ir elektroninės komercijos elemento – verslo darbuotojui (B2E) modelio.
Baigtas teorinis tyrimas parodė, kad apibrėžiant valdžią darbuotojui (G2E) galima daryti išvadą, kad egzistuoja techninis (kaip portalas) ir vadybinis (kaip paslaugų grupė) požiūriai. Kai kurie autoriai linkę derinti abu požiūrius ir vadina tai ne modeliu, o apibūdina kaip partnerystę ar iniciatyvą. Vadovaujantis šiuo požiūriu viešojo sektoriaus mokslinio tyrimo organizavimas valdžios darbuotojui sistemoje suteiktų galimybę daryti išsamesnę analizę. Vadybinis elementas galėtų būti skirstomas į tris lygius: mikrolygis (organizacijos), mezolygis (sąveikos tarp mikro- ir makrolygio, kuris turi būti sukonkretintas) ir makrolygis (šalies ar sektorių politikos). Šis dviejų dalių pasidalijimas ir trijų lygių skaidymas kyla iš daugelio mokslininkų nuomonės, kad šio tipo portalų ir paslaugų grupių tyrimai turi remtis techninių, darbuotojų, aplinkos ir organizacinių veiksnių analize, o sistemos veiksmingumas turėtų būti įvertinamas atsižvelgiant į darbuotojo ir organizacinę naudą. Tolesnė analizė gali būti grindžiama per analogiją su G2G tyrimu, dalijant vidinius ir tarporganizacinius lygius, vertikalias ir horizontalias sistemas. Mikrolygiu analizė gali būti grindžiama G2C tyrimuose naudojamais daugiakriteriniais vertinimais, paslaugų lygio brandos matavimais. Norint atlikti tyrimus, paremtus G2E modeliu, jis turėtų būti papildomas žmogiškųjų išteklių valdymo bei viešojo administravimo problemų sprendimui skirtais modeliais ar bent jau patikslintas šių modelių kontekste.
Kaip pradinis išeities taškas šiai analizei buvo pasirinktas vienas iš elektroninės valdžios disciplinos modelių – valdžia darbuotojui. Straipsnių šia tema paieška parodė, kad ši tema dar nėra plačiai analizuojama. Plėsti žinias teoriniu lygmeniu buvo panaudotas analogijos metodas. Žinios apie koncepcijas, sampratas, stadijas, galimus elementus buvo perimtos iš valdžios piliečiui (G2C) bei valdžios valdžiai (G2G) modelių ir elektroninės komercijos elemento – verslo darbuotojui (B2E) modelio.
Baigtas teorinis tyrimas parodė, kad apibrėžiant valdžią darbuotojui (G2E) galima daryti išvadą, kad egzistuoja techninis (kaip portalas) ir vadybinis (kaip paslaugų grupė) požiūriai. Kai kurie autoriai linkę derinti abu požiūrius ir vadina tai ne modeliu, o apibūdina kaip partnerystę ar iniciatyvą. Vadovaujantis šiuo požiūriu viešojo sektoriaus mokslinio tyrimo organizavimas valdžios darbuotojui sistemoje suteiktų galimybę daryti išsamesnę analizę. Vadybinis elementas galėtų būti skirstomas į tris lygius: mikrolygis (organizacijos), mezolygis (sąveikos tarp mikro- ir makrolygio, kuris turi būti sukonkretintas) ir makrolygis (šalies ar sektorių politikos). Šis dviejų dalių pasidalijimas ir trijų lygių skaidymas kyla iš daugelio mokslininkų nuomonės, kad šio tipo portalų ir paslaugų grupių tyrimai turi remtis techninių, darbuotojų, aplinkos ir organizacinių veiksnių analize, o sistemos veiksmingumas turėtų būti įvertinamas atsižvelgiant į darbuotojo ir organizacinę naudą. Tolesnė analizė gali būti grindžiama per analogiją su G2G tyrimu, dalijant vidinius ir tarporganizacinius lygius, vertikalias ir horizontalias sistemas. Mikrolygiu analizė gali būti grindžiama G2C tyrimuose naudojamais daugiakriteriniais vertinimais, paslaugų lygio brandos matavimais. Norint atlikti tyrimus, paremtus G2E modeliu, jis turėtų būti papildomas žmogiškųjų išteklių valdymo bei viešojo administravimo problemų sprendimui skirtais modeliais ar bent jau patikslintas šių modelių kontekste.
plugins.themes.bootstrap3.article.details67bb891113c77
Skyrius
Mokslo straipsnis
Šiam žurnalui suteikta Creative Commons Priskyrimas - Nekomercinis platinimas - Jokių išvestinių darbų 3.0 Unported licencija
- The Author grants to the Publisher the exclusive right and licence to publish this Article without remuneration until the expiry of the economic rights: to reproduce the article in print and digital form, including its publication; to disseminate the original version of the Article or its copies in Lithuania and foreign countries; to translate the Article; to publish the article, including making it publicly available via computer networks; to reproduce and publish the Article in Lithuanian and foreign databases; to licence usage of the Article in ways described in this paragraph.
- The Author warrants that the economic rights of the Author have not been assigned or granted to third parties, that the Article has not been published so far and is not under consideration of being published elsewhere.
- The Author warrants that the Article does not violate intellectual property rights of others.
- After the Article is published in Social Technologies the Author shall have a right to make it public on personal website or on a website of an institution of affiliation, to reproduce it for non-commercial teaching or scholarly research purposes, clearly indicating that the primary source of its publication is Social Technologies.
- This consent shall be considered invalid if the Editorial Board of the Social Technologies decides not to publish the Article.
