Lietuvos regionų elektroninės demokratijos projektų įvertinimo aspektai
plugins.themes.bootstrap3.article.main67f7b69d1c2d6
Santrauka
Demokratijos veiksmingas funkcionavimas priklauso nuo piliečių pasitikėjimo viešosiomis institucijomis, noro pripažinti demokratijos taisykles. Informacinės ir komunikacinės technologijos (IKT) tapo galingu įrankiu, palengvinančiu piliečių bendravimą su demokratine valdžia. Tinkamai naudojamos informacinės ir ryšių technologijos gali būti elektroninės demokratijos įrankis, leidžiantis piliečiams daugiau sužinoti apie valdžios politinių sprendimų priėmimo procesą ir dalyvauti juos rengiant. Šiems tikslams 2009–2012 m. iš Europos regioninės plėtros fondų Lietuvai buvo skirta nemaža finansinė parama, o pagal priemonę „Elektroninė demokratija: regionai“ Lietuvos savivaldybėse buvo vykdoma per 40 projektų. Nors dauguma šių projektų jau baigti, trūksta visapusiškesnių apibendrinimų ir įvertinimų, todėl straipsnio tikslas – išanalizuoti ir įvertinti elektroninės demokratijos projektus Lietuvos regionuose.
Straipsnyje plačiau aptarti elektroninės demokratijos terminai, plačiau išnagrinėti piliečių elektroninio dalyvavimo ypatumai, e. dalyvavimo įrankiai. Remiantis mokslinės literatūros analize, buvo pasiūlyta nauja metodika elektroninės demokratijos projektams įvertinti, pagal kurią bendras projektų įvertinimo indeksas nustatomas remiantis pagal 16 savivaldybių interneto tinklalapių rodiklių, suskirstytų į 5 grupes: (1) sąsajas su elektronine demokratija; (2) savivaldybės politikų atvirumo ir teisės aktų sistemos skaidrumo; (3) abipusio bendravimo su piliečiais; (4) interaktyvių e. bendravimo ir e. konsultacijų įrankių ir (5) tinklapių ir e. dalyvavimo įrankių naudojamumo.
Projektų analizė parodė, kad pagal priemonę „Elektroninė demokratija – regionai“ vykdytų 42 projektų 38 projektus atliko atskiros savivaldybės iš šešių Lietuvos regionų. Kitos 22 savivaldybės vykdė 4 regioninius projektus. Du projektai dar yra nebaigti.
Projektų užduočių analizė ir savivaldybių tinklalapių tyrimas parodė, kad Lietuvos savivaldybėse įvykdyti projektai leido sukurti ir įdiegti daug sėkmingų e. demokratijos ir e. dalyvavimo įrankių, leidžiančių ženkliai padidinti savivaldos institucijų atvirumą ir veiklos skaidrumą.
Nors visi projektai buvo atliekami beveik tuo pačiu metu (2009–2012 m.) lygiagrečiai, nustatytas savivaldybių elektroninės demokratijos projektų įvertinimo indekso dydis atskirose savivaldybėse labai stipriai skyrėsi tuose regionuose, kuriuose savivaldybės vykdė atskirus projektus. Tačiau dalyvavusių regioniniuose projektuose savivaldybių elektroninės demokratijos projektų įvertinimo indeksų vidurkiai yra kiek mažesni, negu savivaldybių, vykdžiusių individualius projektus.
Savivaldybių tinklalapių tyrimas parodė, kad naujais e. demokratijos įrankiais naudojasi dar palyginti mažai piliečių. Todėl reikia imtis papildomų priemonių padėčiai gerinti, kurių kryptis kiekvienai savivaldybei gali parodyti gilesnė išmatuotų elektroninės demokratijos projektų įvertinimo indeksų analizė.
Pasiūlytą elektroninės demokratijos projektų įvertinimo metodiką dar reikėtų tikslinti, o tyrimus pakartoti, kai bus užbaigti visi 42 projektai.
Straipsnyje plačiau aptarti elektroninės demokratijos terminai, plačiau išnagrinėti piliečių elektroninio dalyvavimo ypatumai, e. dalyvavimo įrankiai. Remiantis mokslinės literatūros analize, buvo pasiūlyta nauja metodika elektroninės demokratijos projektams įvertinti, pagal kurią bendras projektų įvertinimo indeksas nustatomas remiantis pagal 16 savivaldybių interneto tinklalapių rodiklių, suskirstytų į 5 grupes: (1) sąsajas su elektronine demokratija; (2) savivaldybės politikų atvirumo ir teisės aktų sistemos skaidrumo; (3) abipusio bendravimo su piliečiais; (4) interaktyvių e. bendravimo ir e. konsultacijų įrankių ir (5) tinklapių ir e. dalyvavimo įrankių naudojamumo.
Projektų analizė parodė, kad pagal priemonę „Elektroninė demokratija – regionai“ vykdytų 42 projektų 38 projektus atliko atskiros savivaldybės iš šešių Lietuvos regionų. Kitos 22 savivaldybės vykdė 4 regioninius projektus. Du projektai dar yra nebaigti.
Projektų užduočių analizė ir savivaldybių tinklalapių tyrimas parodė, kad Lietuvos savivaldybėse įvykdyti projektai leido sukurti ir įdiegti daug sėkmingų e. demokratijos ir e. dalyvavimo įrankių, leidžiančių ženkliai padidinti savivaldos institucijų atvirumą ir veiklos skaidrumą.
Nors visi projektai buvo atliekami beveik tuo pačiu metu (2009–2012 m.) lygiagrečiai, nustatytas savivaldybių elektroninės demokratijos projektų įvertinimo indekso dydis atskirose savivaldybėse labai stipriai skyrėsi tuose regionuose, kuriuose savivaldybės vykdė atskirus projektus. Tačiau dalyvavusių regioniniuose projektuose savivaldybių elektroninės demokratijos projektų įvertinimo indeksų vidurkiai yra kiek mažesni, negu savivaldybių, vykdžiusių individualius projektus.
Savivaldybių tinklalapių tyrimas parodė, kad naujais e. demokratijos įrankiais naudojasi dar palyginti mažai piliečių. Todėl reikia imtis papildomų priemonių padėčiai gerinti, kurių kryptis kiekvienai savivaldybei gali parodyti gilesnė išmatuotų elektroninės demokratijos projektų įvertinimo indeksų analizė.
Pasiūlytą elektroninės demokratijos projektų įvertinimo metodiką dar reikėtų tikslinti, o tyrimus pakartoti, kai bus užbaigti visi 42 projektai.
plugins.themes.bootstrap3.article.details67f7b69d1feb1
Skyrius
Mokslo straipsnis
Šiam žurnalui suteikta Creative Commons Priskyrimas - Nekomercinis platinimas - Jokių išvestinių darbų 3.0 Unported licencija
- The Author grants to the Publisher the exclusive right and licence to publish this Article without remuneration until the expiry of the economic rights: to reproduce the article in print and digital form, including its publication; to disseminate the original version of the Article or its copies in Lithuania and foreign countries; to translate the Article; to publish the article, including making it publicly available via computer networks; to reproduce and publish the Article in Lithuanian and foreign databases; to licence usage of the Article in ways described in this paragraph.
- The Author warrants that the economic rights of the Author have not been assigned or granted to third parties, that the Article has not been published so far and is not under consideration of being published elsewhere.
- The Author warrants that the Article does not violate intellectual property rights of others.
- After the Article is published in Social Technologies the Author shall have a right to make it public on personal website or on a website of an institution of affiliation, to reproduce it for non-commercial teaching or scholarly research purposes, clearly indicating that the primary source of its publication is Social Technologies.
- This consent shall be considered invalid if the Editorial Board of the Social Technologies decides not to publish the Article.
