Grįžtamasis ryšys universiteto studijose

Santrauka

Grįžtamasis ryšys yra stebėjimo rezultatų ir siūlymų teikimas suinteresuotiems asmenims vieni kitiems siekiant geriau atlikti asmenines bei organizacines užduotis. Grįžtamojo ryšio svarba mokant kalbų nėra vienareikšmiškai vertinama dėstytojų, o jo tyrimai nėra galutiniai. Dėstytojų ir studentų požiūriai į grįžtamąjį ryšį yra skirtingi. Dažniausiai dėstytojai neigiamai vertina grįžtamojo ryšio įtaką studentų motyvacijai ir pasitikėjimui savo žiniomis. Dėstytojo grįžtamasis ryšys taikomas, kai būtina taisyti rašybos arba kalbėjimo klaidas. Pastarųjų metų kalbų mokymosi teorijos teigia, kad ne visos klaidos taisytinos. Remiamasi teiginiu, kad klaidos mokantis neišvengiamos – tai yra, normalus reiškinys. Klaidų atsiradimo priežastys būna įvairios: gimtosios kalbos interferencija, ribotos užsienio kalbos žinios, kalbos sudėtingumas arba net fosilizacija pasiekus tam tikrą kompetencijos lygį.
Straipsnyje nagrinėjami universiteto studentų požiūriai į grįžtamąjį ryšį mokantis specialybės anglų kalbos ir kaip keičiasi jų nuomonės mokantis specialybės kalbos. Gauti rezultatai rodo, kad grįžtamasis ryšys yra veiksmingas būdas skatinti lingvistinę plėtrą. Studentai labiausiai vertina rašto darbų klaidų taisymą, bet mažiau vertina pasisakymų kalbos klaidų taisymą. Priešingai negu dėstytojai, studentai mano, kad klaidas taisyti yra efektyvu ir tai nekenkia žmogaus savigarbai. Straipsnyje aptariamos dėstytojo grįžtamojo ryšio teikimo formos – popieriuje bei kurso draugų pastabos elektroninėje erdvėje. Pagrindinė šio tyrimo išvada skirta dėstytojams: stebėti kiekvieno studento pažangą ir geranoriškai taisyti rašto bei kalbėjimo klaidas. Dėstytojai privalo tobulinti savo klaidų taisymo metodikas taip, kad studentai nejaustų streso arba jaudulio.