Socialinio darbuotojo vaidmuo antrinėje narkomanijos prevencijoje laisvės atėmimo vietose: reabilitacinė grupė, kaip antrinis socialinis tinklas

Santrauka

Pristatomo tyrimo objektas yra socialinio darbuotojo vaidmuo antrinėje narkomanijos prevencijoje laisvės atėmimo vietose. Jam tirti iškeltas konkretus tikslas – apibūdinti socialinio darbuotojo vaidmenį mobilizuojant reabilitacinę grupę kaip antrinį socialinį tinklą specifikuojant nuteistųjų patirtis dalyvaujant socialiniuose tinkluose, kaip antrinėje narkomanijos prevencijoje.
Analizuojama mokslinė problema apima du klausimus: Koks yra socialinio darbuotojo vaidmuo nuteistųjų antrinėje narkomanijos prevencijoje mobilizuojant antrinį tinklą (reabilitacinę grupę)? Koks yra antrinio tinklo (reabilitacinės grupės) poveikis reikšmingų nuteistųjų ryšių pokyčiams? Atsakymų į šiuos klausimus ieškota taikant pusiau struktūruotą interviu duomenims rinkti ir interpretuojamąją fenomenografiją duomenims analizuoti. Atlikus tyrimą atskleista, jog antrinėje narkomanijos prevencijoje laisvės atėmimo vietose socialinis darbas apima darbą su tinklu (angl. network). Atliekami skirtingi socialinio darbuotojo vaidmenys: konsultanto, tarpininko, mobilizuotojo ir įgalintojo (angl. empowerer). Nuteistųjų dalyvavimas reabilitacinėje grupėje, kaip antrinėje narkomanijos prevencijoje, pozityviąja prasme keičia jiems reikšmingus ryšius su artimaisiais (santykiai pagerėja, artimieji pradeda tikėti nuteistuoju, atgaivinami buvę draugiški santykiai), įkalinimo įstaigos darbuotojais (darbuotojai labiau pasitiki nuteistaisiais, nuteistieji piktai nereaguoja į darbuotojų pyktį). Nuteistųjų, dalyvaujančių reabilitacijoje, pokyčiai priklauso nuo jų motyvacijos keistis, kuri nėra vienoda, tačiau dalyvaujant reabilitacijoje ji stiprėja. Kinta nuteistųjų, dalyvaujančių reabilitacinėje grupėje, asmeniniai bruožai: sumažėja pyktis, problemų priėmimo strategijos remiasi racionaliais sprendimais, įtiki Dievo pagalba, įgyja meninių gebėjimų, nori tobulėti, menkėja „nusikaltėliškas“ mąstymas.